- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas,antradienį apsvarstęs kitų metų biudžeto projektą, grąžino jį tobulinti Vyriausybei.
Parlamentaras Mykolas Majauskas Seime teigė, kad siūlomas biudžetas „neatitinka tikrovės“.
„Biudžetas, kurį pateikė išeinanti Vyriausybė, tiesiog neatitinka nei gyvenimo realijų, nei tikrovės, su kuo dabar susiduriame. Sunku būtų įsivaizduoti, kaip gali Lietuvos ekonomika, verslas, darbdaviai ir darbuotojai gyventi be Vyriausybės pagalbos, be Vyriausybės paramos. Deja, išeinanti Vyriausybė numatė, kad tų, kurie skęsta, gelbėjimo reikalas yra jų pačių reikalas“, – Seimo salėje teigė M. Majauskas.
„Deja, iš tiesų toks požiūris nėra priimtinas. Turėsime numatyti adekvačius resursus padėti ir verslui, ir darbdaviams, ir darbuotojams. Lietuvos bankas kalba apie šimtus milijonų eurų. Tikėtina, kad tai reikšmingai didins biudžeto deficitą“, – pridūrė jis, išskirdamas tris prioritetus kitiems metams.
„Pirma, tai numatyti pagalbą verslui, darbuotojams ir darbdaviams, numatyti atitinkamas išlaidas. Antra, peržiūrėti investicinį planą, kiek tai yra įmanoma, trečia, peržiūrėti planuojamas pajamas“, – sakė M. Majauskas.
Seimo narė Gintarė Skaistė antrino jam dėl galimai išaugsiančio biudžeto deficito.
„Reikia pastebėti, kad pandemija nuo Naujųjų nesibaigia ir išlaidos, kurias mes turėsime daryti – prastovoms apmokėti, ligos išmokoms – jos turės būti įtrauktos į išlaidų planą. Buvusi Vyriausybė siūlo, kad tai būtų daroma iš skolintų lėšų ir į biudžeto projektą išvis neįtraukta. Man atrodo, toks planas yra ganėtinai nekorektiškas vien dėl to, kad biudžeto deficitas, kuris yra programuojamas dabar, bus visai kitoks, nes yra išlaidos, kurios akivaizdu, bus“, – teigė G. Skaistė.
Anot jos, į biudžeto projektą dar nėra įtrauktos visos išlaidos.
„Tai ir prezidento iniciatyva pasiūlytas papildomas pensijų indeksavimas, kuriam trūksta 67 mln. eurų, kurie nėra numatyti biudžete, taip pat buvo priimti pakeitimai dėl išankstinių pensijų perskaičiavimo, kad nuo 40 metų stažo nebebūtų mažinama pensija, taip pat pakeistas koeficientas, tam taip pat nenumatyta 9,5 mln. eurų. Man atrodo, tuos dalykus taip pat svarbu žinoti ir atsiminti“, – sakė parlamentarė.
Seimo narys Valius Ąžuolas teigė, kad nei valstybės skola, nei biudžeto deficitas nerimo nekelia.
„Miglos biudžete tikrai nėra. (...) Visada kalbama, kad pas mus kažkokia sudėtinga situacija, grėsminga, skolos, deficitas ir kita. Ne, ji nėra tokia. Mūsų skola sieks apie 50 proc., ES vidurkis apie 80 proc. Nėra išskirtinė situacija. Biudžeto deficito ES vidurkis apie 5 proc., mūsų taip pat apie 5 proc. Bet labai daug priklausys nuo to, kaip sugebėsime įgyvendinti ir vykdyti biudžetą kitais metais“, – teigė V. Ąžuolas.
„Netgi atsižvelgiant į tai, ką pateikė papildomai komitetai, tai deficitas turbūt padidėtų 0,4-0,5 proc. Tai būtų pakeliama“, – pridūrė jis.
Seimo komitetai siūlo biudžete numatytus asignavimus didinti beveik 0,5 mlrd. eurų.
Pagal dabartinį projektą, valstybės biudžete kitąmet planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.
Savivaldybių biudžetų pajamos augs 276 mln. eurų, iki 3,55 mlrd. eurų. Savivaldybės galės turėti biudžetų deficitus, neviršijančius 1,5 proc.
Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.
Pagal investavimo sritis daugiausiai lėšų planuojama skirti transportui ir ryšiams (562,6 mln. eurų), švietimui (202,9 mln. eurų), visuomenės apsaugai (162 mln. eurų), krašto apsaugai (117,4 mln. eurų), aplinkos apsaugai (110,5 mln. eurų).
Pagal Vyriausybės patvirtintą projektą, vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, taip pat ir neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.
Planuojama, kad apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas kitąmet bus 1,0717. Nuo kitų metų pensijos vidutiniškai didės 7,17 proc. Prognozuojama, kad 2021 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 428,9 euro – 30 eurų, arba 7,5 proc., didesnė nei šiemet.
Vyriausybė yra pritarusi, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau palikta galimybė šių metų gruodį dydį persvarstyti.
Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
ES struktūrinių fondų projektams 2021 metais valstybės biudžete numatyti 2 mlrd. eurų. Ateities ekonomikos DNR plano naujiems veiksmams biudžete numatyti apie 1,6 mlrd. eurų.
Antrasis biudžeto svarstymas Seime numatomas gruodžio 17 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio4
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...