- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau praėjo daugiau nei dvi savaitės, kai Lietuvoje apsipirkinėjama tik su galimybių pasais. Kaip jos atrodė, kokios tendencijos išryškėjo, domėjosi LNK.
„Labai priklauso nuo to, kuo prekiauja parduotuvės. Mes susirinkome būtinosiomis prekėmis, maistu prekiaujančių trijų prekybos tinklų duomenis. Turime situaciją, vaizdą, kaip atrodo prekyba, srautai ir apyvartos parduotuvėse, kurios veikė su galimybių pasu ir be galimybių paso. Su šitais duomenimis mes galime pamatyti galimybių paso įtaką prekybai, įtaką žmonių lankomumui“, – pasakojo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
„Pirma savaitė buvo stebėjimo savaitė, galvojome, kad gal žmonės susipirko prieš galimybių paso taikymą, prieš rugsėjo 13 d., bet dabar jau yra dvi pilnos savaitės. Matome, kad kas ketvirtas pirkėjas neatėjo į parduotuvę su galimybių pasu. Tai yra 23,7 proc. netektys, tiek sumažėjo pirkėjų. Tai yra milžiniškos netektys. Prekyba veikia labai plonomis maržomis. Darbuotojų skaičius, užsakymai, plotai – viskas yra sustyguota tam tikram pirkėjų skaičiui ir tam tikroms apyvartoms. 2–3 proc. jau yra daug, o kai kalbame apie 20 proc., kas ketvirtą pirkėją... Toms parduotuvėms, kurios veikia su galimybių pasu, yra katastrofiška“, – teigė R. Vainienė.
Mes kalbame ir apie epidemiologiją, ir apie nevienodas konkurencijos sąlygas. Toks raišas, šlubas sprendimas turbūt nėra labai geras.
R. Vainienė aptarė, kokios dėl tokių pasikeitimų galimos grėsmės: „Yra du vektoriai. Vienas vektorius – tiekimo grandinė. Tai nuvilnija iki prekės tiekėjo, tai yra daugiausia greitai gendantys produktai, kurių negalima sandėliuoti, tai yra maisto produktų gamintojai ir perdirbėjai – iki jų nuvilnija tie sumažėję užsakymai. O kitas vektorius – darbuotojai. Dar nesakė, kad atleidinėja ar į prastovas išleidžia. Greičiausiai, atleidimas – kraštutinė priemonė, bet prastovos yra didelė tikimybė, nes tiek darbuotojų esant tokiems srautams, tokioms apyvartoms, tiesiog nereikia. Tada yra Darbo kodekse numatyta priemonė – prastova. Darbuotojams nelabai patinka prastovos. Tie, kurie jau ateina dirbti, jie labiau nori dirbti ir uždirbti, o ne būti prastovose“.
„Tam tikras padidėjimas tose parduotuvėse, kurios veikia be galimybių paso yra, bet tai yra tik 0,7 proc.“, – pridūrė ji.
„Dabar, kuomet yra parduotuvės, veikiančios su galimybių pasu, tai jose vienam pirkėjui tenka 23,2 kvadratiniai metrai. Jis turi didesnį plotą negu tie žmonės, kurie lankosi parduotuvėse, kurios veikia be galimybių paso, nes ten vienam žmogui tenka 9,6 kvadratiniai metrai“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.
„Kiekvieną pirmadienį turime susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerija ir šiuos klausimus aptarsime, o mūsų pasiūlymas dėl 5 tūkst. kvadratinių metrų tikrai didelę problemos dalį eliminuotų, nes be galimybių paso galėtų veikti „hyper“ formato parduotuvės, kurios yra atskirai, ne prekybos centruose. Šitas pasiūlymas buvo kompromisinis pasiūlymas, kurį mes suderinome savo asociacijoje, kuri vienija ir maistu, ir ne maistu prekiaujančius prekybininkus. Manome, kad toks kompromisinis variantas šiuo metu būtų labai pagrįstas, nes dabar mes kalbame ir apie epidemiologiją, ir apie nevienodas konkurencijos sąlygas. Toks raišas, šlubas sprendimas turbūt nėra labai geras“, – kalbėjo ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...