- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepriklausomai nuo ES ir Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių derybų baigties, nuo 2021 m. sausio 1-osios tarp šių šalių atsiras laisvo prekių judėjimo kliūčių, kurių šiuo metu nėra. Nuo kitų metų pradžios JK nebedalyvaus ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje bei nesinaudos ES tarptautinių susitarimų teikiamais pranašumais.
Įmonėms teks persitvarkyti
"Šalies verslui svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kuo pasibaigs derybų procesas, jau dabar aišku, jog įmonės, norinčios ir toliau dirbti JK rinkoje, privalės prisiderinti prie naujų sertifikavimo ir reglamentavimo taisyklių. Šios taisyklės iš esmės neturėtų skirtis nuo tų, kurios galioja ES, tačiau įmonėms reikės sertifikuoti savo gaminius JK rinkoje, pakoreguoti ženklinimus prekių etiketėse, užtikrinti atskirų prekių kategorijoms oficialaus įmonės atstovo buvimą JK rinkoje. Taip pat dėl muitinės ir kitų procedūrų išaugs prekių tiekimo į Jungtinę Karalystę administracinės naštos mastas ir pailgės prekių kontrolės procedūros", – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.
Nuo kitų metų pradžios visos iš ES valstybių narių į JK eksportuojamos prekės turės atitikti šios Karalystės nustatytus reikalavimus ir joms bus taikomi numatyti atitikties patikrinimai bei importuojamų prekių kontrolės priemonės.
Eksportuojant prekes į JK rinką teks atlikti papildomas muitinės procedūras, kurių iki tol nereikėjo. Tai pareikalaus ne tik papildomų administracinių resursų, bet ir padidins transportavimo laikotarpį bei pareikalaus papildomų kaštų. Preliminariu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, šie kaštai eksporto sąnaudas gali padidinti 3–5 proc.
Jeigu nebus susitarta kitaip, įsigalios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) numatyti muitai. JK negalės taikyti didesnių muitų, nei tai leidžia PPO taisyklės.
Nepriklausomai nuo to, kuo pasibaigs derybų procesas, jau dabar aišku, jog įmonės, norinčios ir toliau dirbti JK rinkoje, privalės prisiderinti prie naujų sertifikavimo ir reglamentavimo taisyklių.
Keisis prekių ženklinimas
Verslui iššūkių sukels ne tik atsiradę muitai, bet ir produktų sertifikavimo bei ženklinimo reikalavimai (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė vietoj CE ženklinimo nuo 2021 sausio 1 d. įveda UKCA žymėjimą).
Net ir pasiekus susitarimą dėl būsimos ES ir JK partnerystės, šiuo susitarimu nebūtų numatomas abipusio prekių pripažinimo (angl. "mutual recognition of goods") principas, pagal kurį bet kuris gaminys, teisėtai pagamintas vienoje susitarimo šalyje, gali būti be jokių apribojimų tiekiamas kitos susitarimo šalies rinkai.
Visos iš JK į ES valstybes nares importuojamos prekės, nepatenkančios į ES lygiu suderintą sritį, nuo kitų metų turės atitikti atskirų valstybių reikalavimus ir joms bus taikomi visi teisės aktuose numatyti atitikties patikrinimai bei importuojamų prekių kontrolės priemonės. Prekės, nuo kitų metų pradžios importuojamos iš JK į Lietuvą, bus laikomos importuojamomis iš trečiosios šalies, todėl šiuo aspektu bus svarbus glaudus Lietuvos rinkos priežiūros institucijų ir muitinės bendradarbiavimas.
Lietuvos banko perspėjimai
Pasak Lietuvos banko, JK kompetentingų institucijų licencijuoti subjektai, teikiantys finansines paslaugas, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebegalės naudotis leidimu teikti minėtas paslaugas ir vykdyti veiklą ES (praras "ES pasą") bei bus laikomi trečiųjų šalių subjektais steigiant filialus ar atstovybes ES valstybėse narėse. Tai reiškia, kad šiems subjektams nebus leidžiama teikti paslaugų ES mastu naudojantis dabartiniais JK leidimais. Todėl finansų įstaigos, norinčios veikti ES ir toliau teikti paslaugas savo ES klientams, turėtų pasirūpinti reikiamais veiklos leidimais iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t.y. 2020 m. gruodžio 31 d., ir užtikrinti, kad įmonės būtų pajėgios veiksmingai valdyti kylančias rizikas. Net jeigu paraiška gauti leidimą teikti finansines paslaugas bus pateikta iki šių metų pabaigos, bet nebus suteiktas faktinis leidimas vykdyti veiklą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, nebebus galima toliau teikti finansinių paslaugų ES nuo 2021 m. sausio 1-osios.
Rekomenduojama, kad, ruošdamosi pereinamojo laikotarpio pabaigai ir stabdydamos savo veiklą ES, finansų įstaigos turėtų tinkamai laikytis ES teisės aktų, ypatingą dėmesį skirdamos rizikos ribojimo, vartotojų apsaugos ir kovos su pinigų plovimu bei rizikos draudimo veiklos reikalavimams. Be to, apie savo veiklos nutraukimą jos turi laiku ir tinkamai informuoti savo ES klientus, paaiškindamos jiems ir tai, kaip naudotis tokiomis paslaugomis toliau, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio klientams.
Ką žinoti žmonėms?
Kaip anksčiau skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal JK išstojimo iš ES sutartį, pensinio amžiaus sulaukusiems Lietuvos piliečiams, kurie gyvendami ir dirbdami JK įgijo teises gauti tos šalies pensiją, jos mokėjimas bus tęsiamas, net ir sugrįžus į Lietuvą pensija bus mokama iki 2020 m. pabaigos, kol tęsis pereinamasis laikotarpis, kadangi tuo metu dar bus taikomi šiuo metu galiojantys ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Po pereinamojo laikotarpio šis klausimas bus sprendžiamas sudarant tarptautinę sutartį su JK.
Kol tęsis pereinamasis laikotarpis, taip pat bus sumuojamas ES valstybėse ir JK įgytas darbo stažas, tačiau kiekviena valstybė mokės pensijos dalį už joje įgytą stažą. Taip pat bus sumuojamas JK ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas, reikalingas nustatant teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas bei nedarbo išmoką.
JK pasirašė išstojimo iš ES sutartį, tad šeimai, sugrįžusiai gyventi į Lietuvą, vaiko pinigai bus skiriami pagal Lietuvos teisės aktus. Tuo metu, jei vienas iš šeimos narių liks gyventi ar dirbti JK, bus pradedami taikyti ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, kuriuose numatyta, kad šeima tuo pat metu už tą patį vaiką negali gauti visos išmokos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje narėje.
Vis dėlto nebaigtos derybos tarp ES ir JK. Kol kas manoma, kad JK uždirbta pensija Lietuvos piliečiams bus mokama arba nemokama, kaip ir vaiko išmokos, priklausomai nuo nacionalinių tos šalies teisės aktų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...