Ministras pirmininkas kartu sukritikavo Aplinkos ministerijos parengtą oro taršos mažinimo planą.

„Visuotinio automobilių mokesčio mūsų Vyriausybėje tikrai nebus. Dar kartą pakartosiu: mes turėsime ateityje galvoti, kad gyventojams nebūtų paskatos registruoti labai senus ir taršius automobilius. Gali būti registracijos mokestis, bet tokiu būdu mes irgi darysime žingsnius, kad gyventojai turėtų galimybę ir paskatą įsigyti nebūtinai naują automobilį – bet naujesnį, mažiau taršų automobilį“, – „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

Pasak premjero, Aplinkos ministerijos parengtas planas yra visiškai nediskutuotas ir nepasieks Vyriausybės.

Visuotinio automobilių mokesčio mūsų Vyriausybėje tikrai nebus. Dar kartą pakartosiu: mes turėsime ateityje galvoti, kad gyventojams nebūtų paskatos registruoti labai senus ir taršius automobilius.

„Tas oro taršos mažinimo planas yra visiškas „oras“. Aplinkos ministerija, nežinau, kokių paskatų vedina, pasidarė tą planelį. Jis nėra net preliminariai aptartas Vyriausybėje. Jis ne tai kad yra diskutuotinas – labai švelnią poziciją sakau, kai kurios pozicijos yra visiškai nesuprantamos. Galiu pasakyti, kad šis planas Vyriausybės nepasieks“, – tikino S. Skvernelis.

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę registravo oro taršos mažinimo iki 2030 metų planą. Visoms jame numatytoms oro taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti gali prireikti 254 mln. eurų.

Plane daug dėmesio skiriama transporto sektoriui. Nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane nurodoma, kad nuo 2020-ųjų metų lengvieji automobiliai būtų apmokestinami pagal jų taršos lygį, o mokestį mokėtų transporto priemonių savininkai. Be to, nuo 2021 metų yra numatytos finansinės paskatos asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.

Plane nurodoma, jog Vyriausybė nacionalinį oro taršos mažinimo planą turėtų patvirtinti iki šių metų pabaigos ir iki kitų metų balandžio jį pateikti Europos Komisijai (EK). Vėliau jis turės būti atnaujinamas bent kas ketverius metus.

Viceministras: tai tik juodraštis

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad ministerijos parengtas nacionalinis taršos mažinimo planas yra tik juodraštis ir kad iki jo patvirtinimo dar laukia ilgas derinimo procesas.

„Tai yra juodraštis, kuris yra derinamas tarp institucijų, tada bus spalio mėnesį viešas pristatymas visuomenei, antras derinimas su visomis institucijomis, tuomet bus pateikta Vyriausybėje. Vyriausybėje bus pasitarimas, tada (klausimas - ELTA) ateis iki posėdžio, tada tik, gruodžio mėnesį, išeis iš Vyriausybės į Seimą“, - Eltai sakė M. Norbutas.

Anot jo, dabartinis planas yra „įvairių galimybių juodraštis, kuriomis linkmėmis būtų galima kalbėtis.„

„Tai absoliučiai pirminis variantas, niekieno dar nepatvirtintas ir dar toli gražu iki patvirtinimo. Iš esmės tikimės, kad dėl priemonių taikymo Seimas turėtų apsispręsti 2019 metais, nuo 2020 metų turėtų būti įgyvendinama“, - teigė aplinkos viceministras.

Antradienį Aplinkos ministerija paskelbė, kad siekiant pradėti diskusijas, kaip reikėtų mažinti taršą, ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.

Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad pateiktas planas yra nesusipratimas, o kai kurios siūlomos priemonės yra nepriimtinos ir neturinčios argumentų.

Ministerijos pranešime rašoma, jog Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 metų ir 2030 metų turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

Lietuvai, anot ministerijos, iškelti nelengvi uždaviniai: Lietuva iki 2020 metų turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. - azoto oksidų, 32 proc. - nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. - smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. - amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. - azoto oksidų, 15 proc. - nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. - smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.

Pasak ministerijos, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.

Priemonių plano projekte transporto sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, numatomos skirtingos poveikio priemonės.

„Tai ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose, ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Priemonių plane siūloma įdiegti ir pranešimo apie kelyje aplinką teršiančias transporto priemones sistemą, kuri paskatintų įsitraukti aktyvius piliečius“, - vardija ministerija.

Ministerija teigia, kad Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, „kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 metų gruodžio 31 dienos.„

Planas neturi politinio palaikymo

Premjeras S. Skvernelis ketvirtadienį pakartojo poziciją, kad Aplinkos ministerijos parengtas oro taršos mažinimo planas dabartiniu savo pavidalu nepasieks Vyriausybės. Anot ministro pirmininko, aplinkos ministras Kęstutis Navickas žinojo Vyriausybės poziciją dėl taršių automobilių apmokestinimo.

„Tai yra labai silpnas planas be argumentų, be realaus matymo ir be realaus politinio palaikymo. Tai žinojo aplinkos ministras, žinojo, kokia yra Vyriausybės pozicija. (...) Bent jau toks, koks projektas pateiktas, jis iki Vyriausybės prieiti neturi net teorinių galimybių“, – Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.

Jis pripažino, kad taršos problematika aktuali, tačiau plane siūlomi sprendimai yra „švelniai tariant, labai diskutuotini“.

„Šitas planas labai pirminis, teorinis ir bus galima kalbėti tiktai tada, kai Vyriausybėje išdiskutuosime ir pavesime kryptis, kokius žingsnius turime padaryti. Mes palietėme tik automobilių tematiką. Planas apima labai daug sričių: nuo mūsų pramonės, žemės ūkio iki paties gyventojo, kuris šildosi savo namus iškastinio kuro katilais. Tai yra pakankamai „žalias“ dokumentas – „projektas“, reikėtų sakyti“, – teigė premjeras.

K. Navicko komentaro, kuris šiuo metu atostogauja, BNS gauti nepavyko.

S. Skvernelis ketvirtadienį dar kartą pakartojo poziciją, kad Vyriausybė nesvarsto visuotinio automobilių mokesčio. Pasak jo, planuojamos priemonės skatinti gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius, ši iniciatyva turėtų būti svarstoma rudenį.

„Galiu pabrėžti dar kartą – Vyriausybė net nesvarstė apie visuotinio automobilių mokesčio įvedimą. Mes ką svarstėme ir ką puikiai žino aplinkos ministras, tai ieškoti būdų, kad neapsimokėtų registruoti labai taršius senus automobilius, surasti skatinimo būdus. Kalba neina apie PVM subsidiją, o apie skatinimo būdus mūsų gyventojams, kad jie galėtų įsigyti ne tik elektromobilius, bet naujesnius mažiau taršius automobilius“, – aiškino ministras pirmininkas.