- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad neapmokestinamo pajamų dydžio (NDP) ribos didinimas padėtų sumažinti atotrūkį tarp darbo užmokesčio Lietuvoje bei dorotis su mažiausiai uždirbančiųjų skurdu. Jis taip pat pažymi, kad Prezidentūra teigiamai vertina iniciatyvą atsisakyti grynųjų pinigų išmokant atlyginimus.
„Bendra darbo užmokesčio raida Lietuvoje slepia su nelygybe susijusias tendencijas. Jei palygintume praėjusių metų atlyginimų pokyčius su šiais metais, visuotinai atlyginimai augo 10 proc., tačiau matome, kad 10 proc. daugiausiai uždirbančių asmenų atlyginimai augo 20 proc., o 10 proc. mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimai iš esmės pernai nepakito, ir nelygybė tarp dirbančiųjų išaugo“, – „Žinių radijui“ teigė S. Krėpšta.
„Taip pat pandemijos metu pastebėta, kad mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai dažniau dirbo tokiose veiklose, kurios pandemijos buvo ribojamos, jie negalėjo dirbti per nuotolį. Kita vertus, būtent aukštesnių pajamų gavėjai galėjo sėkmingai dirbti per nuotolį“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo patarėjas teigė, kad šiuo laikotarpiu NPD didinimas išlieka itin aktualus siekiant sumažinti nelygybę tarp skirtingai pandemijos paveiktų ekonomikos sektorių darbuotojų.
„Esant tokiai situacijai manome, kad svarbu, jog atotrūkis tarp minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri, beje, buvo padidinta nuo sausio 1 d., ir NPD neturėtų didėti, kaip yra šiais metais. NPD pokytis vis dėlto sumažintų rizikas, kad būtent tarp dirbančiųjų pajamų nelygybė ir dirbančiųjų skurdas, kuris Lietuvoje siekia beveik 10 proc., neišaugtų šiuo laikotarpiu, kuris yra specifinis ir veikia tam tikras ekonomikos dalis neigiamai, kai tuo tarpu kitos ekonomikos dalys auga gana sparčiai“, – sakė jis.
S. Krėpštos teigimu, šalies ekonomikos atsparumas pandemijai neapsaugo nuo rizikų, susijusių su pajamų nelygybe.
„Nors bendras bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rezultatas atrodo neblogai, tačiau viduje matome tam tikrų rizikų. Ir būtent šis siūlymas, kurs nėra dar priimtas – prezidentas nepasirašė dekreto, tiesiog valstybėje svarsto šį siūlymą – būtų nukreiptas į dirbančiųjų asmenų pajamų nelygybės atotrūkį ir dirbančiųjų asmenų skurdą, ypač į tuos, kurie uždirba mažiausiai“, – tikino jis.
Kalbėdamas apie Seimo narių iniciatyvą siūlyti atsisakyti grynųjų pinigų išmokant atlyginimus, S. Krėpšta teigė, kad Prezidentūra tokį siūlymą vertina palankiai, tačiau pažymi, jog būtina apsvarstyti jo taikymo mastą.
„Prezidentas palaiko bendrą kryptį, ir yra nemažai tyrimų ir kitų šalių patirčių, kad grynųjų pinigų panaudojimo apimtis dažnai koreliuoja su šešėline ekonomika, su mokesčių vengimo mastais.
Reikia vertinti ir tam tikrus mastus, daugiausiai kalbame apie regionus, apie mažas įmones, parduotuves, kuriose grynųjų, bankomatų prieinamumo klausimas yra aktualus. Tad reikia turėti tam tikrų sureguliavimo mechanizmų, kad tokioms įmonėms nekiltų sunkumų pereinant prie naujos sistemos“, – sakė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...