Quantcast

S. Krėpšta: atotrūkis tarp minimalios algos ir NPD neturėtų didėti

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad neapmokestinamo pajamų dydžio (NDP) ribos didinimas padėtų sumažinti atotrūkį tarp darbo užmokesčio Lietuvoje bei dorotis su mažiausiai uždirbančiųjų skurdu. Jis taip pat pažymi, kad Prezidentūra teigiamai vertina iniciatyvą atsisakyti grynųjų pinigų išmokant atlyginimus.

„Bendra darbo užmokesčio raida Lietuvoje slepia su nelygybe susijusias tendencijas. Jei palygintume praėjusių metų atlyginimų pokyčius su šiais metais, visuotinai atlyginimai augo 10 proc., tačiau matome, kad 10 proc. daugiausiai uždirbančių asmenų atlyginimai augo 20 proc., o 10 proc. mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimai iš esmės pernai nepakito, ir nelygybė tarp dirbančiųjų išaugo“, – „Žinių radijui“ teigė S. Krėpšta.

„Taip pat pandemijos metu pastebėta, kad mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai dažniau dirbo tokiose veiklose, kurios pandemijos buvo ribojamos, jie negalėjo dirbti per nuotolį. Kita vertus, būtent aukštesnių pajamų gavėjai galėjo sėkmingai dirbti per nuotolį“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo patarėjas teigė, kad šiuo laikotarpiu NPD didinimas išlieka itin aktualus siekiant sumažinti nelygybę tarp skirtingai pandemijos paveiktų ekonomikos sektorių darbuotojų.

„Esant tokiai situacijai manome, kad svarbu, jog atotrūkis tarp minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri, beje, buvo padidinta nuo sausio 1 d., ir NPD neturėtų didėti, kaip yra šiais metais. NPD pokytis vis dėlto sumažintų rizikas, kad būtent tarp dirbančiųjų pajamų nelygybė ir dirbančiųjų skurdas, kuris Lietuvoje siekia beveik 10 proc., neišaugtų šiuo laikotarpiu, kuris yra specifinis ir veikia tam tikras ekonomikos dalis neigiamai, kai tuo tarpu kitos ekonomikos dalys auga gana sparčiai“, – sakė jis.

S. Krėpštos teigimu, šalies ekonomikos atsparumas pandemijai neapsaugo nuo rizikų, susijusių su pajamų nelygybe.

„Nors bendras bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rezultatas atrodo neblogai, tačiau viduje matome tam tikrų rizikų. Ir būtent šis siūlymas, kurs nėra dar priimtas – prezidentas nepasirašė dekreto, tiesiog valstybėje svarsto šį siūlymą – būtų nukreiptas į dirbančiųjų asmenų pajamų nelygybės atotrūkį ir dirbančiųjų asmenų skurdą, ypač į tuos, kurie uždirba mažiausiai“, – tikino jis.

Kalbėdamas apie Seimo narių iniciatyvą siūlyti atsisakyti grynųjų pinigų išmokant atlyginimus, S. Krėpšta teigė, kad Prezidentūra tokį siūlymą vertina palankiai, tačiau pažymi, jog būtina apsvarstyti jo taikymo mastą.

„Prezidentas palaiko bendrą kryptį, ir yra nemažai tyrimų ir kitų šalių patirčių, kad grynųjų pinigų panaudojimo apimtis dažnai koreliuoja su šešėline ekonomika, su mokesčių vengimo mastais.

Reikia vertinti ir tam tikrus mastus, daugiausiai kalbame apie regionus, apie mažas įmones, parduotuves, kuriose grynųjų, bankomatų prieinamumo klausimas yra aktualus. Tad reikia turėti tam tikrų sureguliavimo mechanizmų, kad tokioms įmonėms nekiltų sunkumų pereinant prie naujos sistemos“, – sakė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių