Krizės tyrimas: po S. Jakeliūno išvadų S. Skvernelis svarsto kreiptis į prokurorus

Lietuvos komerciniai bankai per 2009–2010 metų ekonominę krizę galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“, skirtu paskolų litais palūkanų normai nustatyti,  antradienį pareiškė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

„Kilo daugybė klausimų ir abejonių, ar bankai, veikiantys Lietuvoje, nemanipuliavo ta informacija („Vilibor“ indeksu – BNS), siekdami sau naudos ar bandydami išspręsti savo problemas. Tokių įtarimų yra, analizė kurią atlikau, rodo, kad pagrindo įtarti ir pradėti kažkokį tyrimą tikrai yra“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

Pasak jo, „Vilibor“ indekso pagrindu buvo skaičiuojamos palūkanų normos gyventojams, ėmusiems ir vartojimo paskolas, ir būsto paskolas, todėl šio rodiklio šuolis 2008 metų pabaigoje ir 2009 metais sukėlė didžiulius kaštus žmonėms, kurie elgėsi atsakingai ir skolinosi litais – valiuta, kuria tuomet pajamas gavo absoliuti dauguma šalies gyventojų.

„Jų paskolos aptarnavimo išlaidos išaugo nuo kelių šimtų litų per mėnesį ir viršijo tūkstantį. Tada vyko pajamų sumažėjimas drastiškas, nedarbas ir panašiai. (...) Kiekviena šeima galėjo patirti papildomai per dešimties metų laikotarpį ir, tikėtina, patirs ateityje palūkanų sąnaudų nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Galbūt, sakykime, apie dešimt (tūkst. – BNS)“, – tvirtino S. Jakeliūnas.

Pasak jo, BFK pernai gruodį Lietuvos banko paprašė atsakyti, ar centrinis bankas yra atlikęs „Vilibor“ nustatymo metodikos objektyvumo tyrimą ir galimą žalą būsto paskolas paėmusiems gyventojams, tačiau LB esą tik atsakė, kad „Vilibor“ atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.

„Tačiau (man – BNS) pateikusio informaciją žmogaus vertinimu, ir aš su tuo visiškai sutinku, (...) parengtu (Lietuvos banko – BNS) raštu sąmoningai išvengta pateikti prašomą esminę informaciją, o pateikiami vien vertinimai, kuriais ginami bankų sprendimai dėl Vilibor. Nepateikiama jokios informacijos apie galimą žalą būsto paskolų gavėjams, nors tas klausimas buvo suformuluotas“, – tvirtino S. Jakeliūnas.

„Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui“, – pridūrė BFK vadovas.

Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui.

Jo teigimu, tokią išvadą galima daryti, nes Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko iniciatyva 2012 metais atliktas tyrimas centrinio banko viduje, kurio ataskaitoje konstatuota, kad dėl drastiškai išaugusio „Vilibor“ rodiklio nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų pradžios skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų (apie 200 mln. eurų) papildomų palūkanų.

„Apie 5–6 mlrd. litų (1,4–1,7 mlrd. eurų – BNS) vertės paskolų buvo konvertuota iš litų į eurus, skolininkams prisiimant valiutos kurso riziką. Paskolų valiutą pakeitusių klientų vidutinės kredito maržos buvo padidintos nuo prieš tai buvusio 1 proc. punkto iki 3 punktų ir šis padidėjimas skolininkams kainuoja apie 100 mln. litų (29 mln. eurų – BNS) per metus“, – LB ataskaitą citavo S. Jakeliūnas.

Jo teigimu, paskolos valiutą galėjo pakeisti 30–40 tūkst. gyventojų, todėl bendra jų per dešimtmetį permokėtų palūkanų suma gali siekti iki 500 mln. eurų.

S. Jakeliūnas neatskleidė šaltinio, pateikusio Lietuvos banko viduje atlikto tyrimo ataskaitą, tačiau neneigė, kad ji gauta neoficialiai.

„Aš kol kas negalėsiu ataskaitos pateikti viešai, nes tai nėra oficialiai gauta informacija, bet ji yra labai esminė. (...) Aš labai dėkingas žmonėms, kurie teikia tą informaciją“, – sakė S. Jakeliūnas.

Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje su premjeru S. Jakeliūnas pripažino, kad oficialiai nesikreipė į Lietuvos banką, prašydamas pateikti šią ataskaitą.

„Šios informacijos, kuri jau yra pateikta, bet neoficialiu būdu, aš neprašiau, bet aš spėjau, kad Lietuvos bankas (...) pagal savo kompetenciją ir mandatą turėjo įvertinti tuos visus procesus. Tą prielaidą pasirodo dariau neklysdamas“, – aiškino S. Jakeliūnas.

Jis priminė, kad 2012 metais prasidėjo ir iki šiol tebesitęsia tarptautinis skandalas dėl kartelinių susitarimų ir manipuliavimo LIBOR palūkanomis, dėl kurio didžiulės baudos buvo skirtos Vokietijos „Deutsche Bank“, Šveicarijos UBS bei kitoms didelėms finansų grupėms.

Neatmeta galimybės kreiptis į prokurorus

Vyriausybei trečiadienį bus pristatytas parlamentinio tyrimo dėl buvusios ekonominės krizės ir galimo Lietuvos banko nebendradarbiavimo su specialia komisija klausimas, taip pat svarstoma galimybė kreiptis į prokurorus, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Jis apgailestavo, kad kai kurios institucijos galbūt ignoruoja savo tiesiogines funkcijas.

„Gaila, kad institucijos, kurios turi ginti ir saugoti mūsų žmones, elgiasi, bent jau kol kas motyvo nežinau, kodėl tokius sprendimus priėmė, dėl to paprašiau komiteto pirmininko, kad rytoj (trečiadienį – BNS) šis klausimas būtų pristatytas ministrų kabinetui, ir tuomet ministrų kabinetas spręs, kokių teisinių veiksmų gali imtis“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku Stasiu Jakeliūnu sakė S. Skvernelis.

„Be abejo, vienas iš kelių yra ir tas bus, matyt, daroma, kreiptis į patį Lietuvos banką, suprantama, nepriklausoma institucija (Lietuvos bankas – BNS), kad būtų pateikta jų nuomonė ir atsakymai ir galbūt į Generalinę prokuratūrą įvertinti, ar tinkamai atstovaujamas viešas interesas ir ar nėra pagrindo prokuratūrai įsijungti į viešo intereso gynimą“, – pridūrė premjeras.

S. Skvernelis teigė tikintis, kad netrukus bus paskelbtos ir krizės tyrimo išvados.

„Tai pirmas žingsnis, pirmas oficialus pristatymas visuomenei. Tikiuosi taip pat išvadų dėl pačios krizės tyrimo (...) Laukiame iš komiteto ir šitų išvadų, kad galėtume padaryti išvadas, kad ateityje tokie faktai nepasikartotų, ar bent būtų priimti sprendimai, kurie gintų valstybės ir žmonių interesus“, – sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, labai svarbu ištirti krizės aplinkybes ginant galbūt nukentėjusių žmonių interesus.

„Tai dar vienas faktas, įrodymas – jeigu tai pasitvirtintų, – kad tos institucijos ir atskiri pareigūnai, kurie privalo atstovauti valstybei, jie dirba ne valstybės naudai ir kodėl tą daro – atsakymas reikalingas. Taip pat ir žmonėms, kurie galimai patyrė didžiulius nuostolius, kas susiję su Viliboro kilimu, po to valiutos pakeitimu iš lito į eurą, sutarčių pakeitimų ir pelno maržų keitimų, yra turbūt ne viena dešimtis milijonų eurų ir labai svarbu žmonėms tuos atsakymus gauti“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Jo nuomone, krizės tyrimas svarbus ir ateičiai, nes nepadarius išvadų, situacija gali pasikartoti.

„Jeigu teisėsauga, gindama viešąjį interesą, matys, kad buvo padaryta žmonėms žala, tada atsiranda kitas mechanizmas, kaip tą patirtą žalą ir kas turėtų kompensuoti“, – sakė S. Skvernelis.

Paklaustas, ar jei būtų išrinktas prezidentu, Lietuvos banko vadovo poste matytų S. Jakeliūną, S. Skvernelis teigė pirmiausia norinti sulaukti atsakymų į centriniam bankui užduotus klausimus.

„Tikrai norėčiau išgirsti atsakymus į tuos klausimus, kurie yra užduoti ir komiteto pirmininko, ir man pateikti, o tada galėtume vertinti“, – sakė premjeras.

Pasak jo, bet kuriuo atveju, institucijos, kurios yra svarbios, kalbant apie šalies finansinės sistemos stabilumą, apie vartotojų interesų apsaugą, neturi kelti jokių abejonių.

Pasiteiravus, ar tuo atveju, jeigu taptų Lietuvos prezidentu, matytų S. Jakeliūną Lietuvos banko vadovo poste, premjeras sakė to nesvarstęs, o S. Jakeliūną ir toliau matantis Seimo komiteto pirmininko poste. 

„Klausimas toks, kuris niekada nebuvo svarstomas ir tiesiog nežinau, ką ir atsakyti, – pirmą kartą sulaukęs (tokio klausimo – BNS). Manau, kad apie tai dabar nėra ką ir kalbėti. Manau, kad komiteto pirmininkas atlieka labai svarbią misiją, svarbų darbą Seime. Tai yra vienas iš pagrindinių mūsų Seime esančių komitetų“, – sakė ministras pirmininkas.

Paklaustas, kodėl laisvadienį jis atvyko į darbą, premjeras sakė, kad klausimas yra svarbus.

„Komiteto pirmininkas tokią informaciją pateikė spaudos konferencijoje. Manau, tai reikšmingas klausimas. Vis tiek esu Vilniuje“, – sakė premjeras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

čempionas ,

čempionas , portretas
juk kur buvote ponas s, jakeliunas juk jus ir ten esate prisidėjas prie tos dramaturgo kombinacijos bankai bankai pinigu keitimas kam ėjo į naudą juk lietuvos piliečiai nukentėjo ir kiek kartu nuskriausti liko piliečiai juk ubagina padarė ir toliau porina slaptom derybom arba kaip pavadinus juk viskas dabar eina pagal plana chuligana žmoniu mulkinimo operetė, šoka ir kojas kilnoja veretes gražume cibuliu elito dalinimu, o durneliai žiūri net išsišėpės laukia pono klouno, pasaku, pagal kadaise buvusi klonuna košpirovski, vakarini televizijos granto operos fokusa ir dabar tas pats interpetojama runkeliui, nauja porcija kabinama makaronu ant ausu, juk dabar vyksta drama mūsų pono banku krizes manipuiuota ekonomijos frazė, tykėkite ar netikėkite juk šytas bajeris yra daromas dėl fokuso apšik kuo daugiau, ir patapšnok,

Anonimas

Anonimas portretas
Jakelunui reikia skibios medicinines pagalbos juk jis ligonis niekas tau per prievarta nebruko tu kreditu kas norejo eme kokia cia kalba visose valstybese taip yra palukanos o tokia lietuva su tokiais jekeliunais tik juokina ligonio pasisakymai

Vidmantas

Vidmantas portretas
slyksciai elgesi bankai krizes metu.Puikiai prisimenu nausedos zodzius tik imkit paskola tik balsuokit uz eura viskas atpiks po euro ivedimo.Nei Vasiliauska nei Kubiliu krizes metu tyciojos is pilieciu.Tiek banku bankrutavo o Vasiliauskas medali gavo.Stebuklai vyksta.O dabar dar nori prezidentais but.O Simonyte banku valdybai atrodo ir dabar priklauso.Tai ka jaunimui ce veikti .Bega is DURNIU LAIVO
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių