- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas tikisi, kad kai kurių mokesčių pertvarką planuojanti valdžia nedidins mokestinės naštos verslui, nes tai gali sužlugdyti mažas ir vidutines įmones, stabdyti investicijas, didinti bedarbių ir emigrantų gretas. Anot jo, geriau netobuli, bet stabilūs mokesčiai. S. Besagirskas teigiamai vertina Vyriausybės siūlomą bankų solidarumo mokestį ir tikisi, kad dėl to bankai neturėtų branginti savo paslaugų.
„Manau, kad drastiško mokesčių pakėlimo nebus, jo negali būti, nes verslas tiesiog trauksis, neateis investicijos į Lietuvą. Kurios ir šiaip yra sustojusios. Čia bus tik nereikalingas supurtymas rinkos – kažkur kažkas padidės, kažkur sumažės, galbūt atsiras naujų mokesčių objektų, su nekilnojamojo turto mokesčiu prasiplės galbūt mokestinė bazė, bet manau kad geriau ne tokie tobuli mokesčiai, bet stabilūs. Mokesčių bet koks nestabilumas, vien informacija apie tai, kad jie bus keičiami, verslo nuotaikas keičia neigiamai“, – interviu Žinių radijui pirmadienį sakė S. Besagirskas.
Jis teigė sutinkantis, kad netolygus darbo jėgos apmokestinimas yra problema, tačiau labiau apmokestinus individualiai dirbančius žmones jie „nueis į šešėlį“ ir dirbs nelegaliai.
Manau, kad drastiško mokesčių pakėlimo nebus, jo negali būti, nes verslas tiesiog trauksis, neateis investicijos į Lietuvą. Kurios ir šiaip yra sustojusios.
„Darbo apmokestinimas netolygus, taip, yra problema, bet (...) yra žmonės, kurių negalima sukontroliuoti, jie dirba su verslo liudijimais, tarsi nesąžininga, kad jie moka mažus mokesčius, ir juos išlaiko tie, kurie dirba pagal darbo sutartį, Bet pabandykite apmokestinti statybininką arba auklę, ar kitus žmones, kurie istoriškai dirba su verslo liudijimais, jie nueis į šešėlį ir dirbs nelegaliai. Teoriškai teisinga, reikia i tą padaryti, bet praktiškai nemanau, kad tai veiks“, – kalbėjo veslininkų atstovas.
S. Besagirsko teigimu, mokesčius reikia didinti, kai ekonomika auga, o jai traukiantis dar labiau žlugdyti verslą yra ne pats geriausias sprendimas.
„Dabar verslui reikia išgyventi, ypač kalbant apie mažas ir vidutines įmones, jei jas užgrius dar didesnė mokesčių našta, tai turėsime daugiau bankrotų, gerokai mažesnius darbo užmokesčius, galbūt ir paskatinsime emigraciją. Kitas dalykas, sustabdysime investicijas, nes jeigu verslas neinvestuos, kai ekonomika atsigaus, nebeturėsime ką pasiūlyti rinkoms ir mūsų augimas sustos“, – aiškino Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.
Komentuodamas Vyriausybės siūlomą bankų solidarumo mokestį S. Besagirskas teigė manantis, kad bankus reikia labiau apmokestinti – anot jo, bankai dėl to neturėtų branginti savo paslaugų.
„Bet manau, kad šiandien apmokestinimas jau nebepakels bankų įkainių palūkanų normų, nes mes ir taip turime brangiausius pinigus Europoje, tai jau kilti daugiau nebėra kur, o jei kils, gal atsiras naujas žaidėjas, nes kur yra dideli pelnai, ateina dideli rykliai. Tai pritarčiau papildomam apmokestinimui“, – Žinių radijui teigė S. Besagirskas.
Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė planuoja pristatyti kai kurių mokesčių pertvarkos paketą.
Prezidentas Gitanas Nausėda paėjusią savaitę sakė, kad mokesčių reforma yra kertinis Seimo sesijos darbas, kurio iki rudens atidėlioti negalima, tačiau ji neturėtų būti siejama su mokesčių didinimu.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu BNS yra sakiusi, kad bus siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.
Daugiausia diskusijų, pasak G. Skaistės, Seime kils dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam nepritaria ne tik opozicija, bet ir koalicijos partnerė Laisvės partija. Be to, šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai investuojančiam verslui, bus siūloma ją pratęsti penkeriems metams, numatyta ir papildomų galimybių, kaip paskatinti verslą daugiau investuoti.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis1
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu4
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas5
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...