- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų įmonės kitąmet gali būti sujungtos į vieną bendrovę. Apie tokius galimus planus trečiadienį paskelbė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Privatūs energetikos sektoriaus investuotojai abejoja tokio žingsnio tikslingumu.
Skirtingi tarifai - nepriimtina
Pasak ministro, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atkreipė dėmesį, kad netrukus gali iškilti skirtingų elektros tarifų taikymo „Rytų skirstomųjų tinklų“ ir įmonės VST klientams. Vakarų Lietuvos gyventojai gali mokėti už elektrą pigiau nei gyvenantieji Rytų Lietuvoje.
„Kainų komisija atkreipė dėmesį, kad anksčiau ar vėliau tas atskirų tarifų klausimas gali iškilti. Tai būtų nepriimtina. Todėl kilo mintis, kad abi skirstomųjų tinklų įmones gali būti naudinga sujungti į vieną. Dabar ši galimybė nagrinėjama. Jokių galutinių sprendimų nėra“, - pastebėjo Energetikos ministerijos vadovas.
A.Sekmokas tvirtino, kad spalio mėnesį turėtų būti gautas atsakymas, ar vertėtų jau kitais metais siekti „Rytų skirstomųjų tinklų“ ir VST sujungti. „Pirmiausia nagrinėjamas efektyvumo klausimas. Jeigu paaiškės, kad tai bus efektyvu, tuomet tai bus siekiama įgyvendinti“, - kalbėjo ministras.
Su privačiais investuotojais nesikalbėjo
Apie sujungimo galimybę A.Sekmokas tvirtino kalbėjęs su energetikos giganto „Leo LT“ valdyba, taip pat su abiejų skirstymo tinklų bendrovių vadovybėmis. „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VST yra antrinės „Leo LT“ įmonės.
Pasak ministro, sutarta, kad reikia su profesionaliais konsultantais išsiaiškinti, ar tikrai būtų efektyvu sujungti skirstomuosius tinklus.
Tačiau energetikos ministras pripažino kol kas neatsiklausęs privataus „Leo LT“ akcininko „NDX energijos“ nuomonės šiuo klausimu. 38,3 proc. akcijų priklauso prekybos tinklo „Maxima“ savininkų įmonei „NDX energijai“, likusieji 61,7 proc. - valstybei.
„Tai kol kas pirminė idėja, kurią dar reikia patikrinti, ar tikrai tai būtų efektyvu“, - sakė A.Sekmokas.
Energetikos ministras neatmetė galimybės, kad jau spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje „Leo LT“ visuotiniame akcininkų susirinkime galėtų būti keliamas ir tinklų sujungimo klausimas. Tačiau tai priklauso nuo to, ar iki susirinkimo bus suspėta gauti visus atsakymus dėl skirstomųjų tinklų sujungimo efektyvumo. Jeigu ne, tuomet šis klausimas gali būti nagrinėjamas vėliau, galbūt jau kitąmet.
„Galimas sujungimas yra visuotinio akcininkų susirinkimo klausimas“, - pabrėžė A.Sekmokas.
Kiltų klausimas dėl akcijų dalybų
Anot ministro, galimas skirstomųjų įmonių sujungimas negali ir neturi trukdyti „Leo LT“ likvidavimo procesui, dėl kurio „politiškai jau apsispręsta“. Likviduojamos įmonės statusą „Leo LT“, pasak ministro, įgis vėliausiai kitų metų pradžioje, kai baigsis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės atskyrimo nuo bendrovės procesas. Dėl šio atskyrimo turėtų būti apsispręsta artimiausiame „Leo LT“ akcininkų susirinkime, kuris vyks vėliausiai lapkričio pradžioje.
Kiek truks pats „Leo LT“ likvidavimo procesas, kol kas nesiryžtama prognozuoti. Dar neaišku ir tai, kaip valstybė ir „NDX energija“ išsidalins likviduojamos bendrovės turtą. Tai, anot energetikos ministro, paaiškės, kai bus baigtas „Leo LT“ turto naujas įvertinimas, kurį atlieka tarptautinė bendrovė „Pricewaterhouse Coopers“.
Paklaustas, ar „Rytų skirstomųjų tinklų“ ir VST sujungimas gali įvykti dar iki „Leo LT“ likvidavimo, A.Sekmokas atsakė: „Jeigu mūsų konsultantai spalio mėnesį pasakys, kad efektyvu jungti tas bendroves, sieksime tai padaryti kuo greičiau. Bet šiandien neturiu atsakymo, ar sujungimas įmanomas dar iki „Leo LT“ likvidavimo, ar jau po jo“.
Iki „Leo LT“ sukūrimo VST priklausė „NDX energijai“. Ji siekia likviduojant „Leo LT“ atgauti turėtos įmonės akcijas, tačiau valstybė su tokiu pasiūlymu nesutinka. Jeigu iki „Leo LT“ likvidavimo būtų nuspręsta sujungti abi skirstomųjų tinklų įmones, tuomet sujungtosios bendrovės akcijų pasidalinimo klausimas kiltų valstybės ir „NDX energijos“ derybose dėl likviduojamos „Leo LT“ turto dalybų.
I.Staškevičius abejoja
„NDX energijos“ vadovas Ignas Staškevičius abejojo, ar tikslinga jungti „Rytų skirstomuosius tinklus“ ir VST. „Abejonių turėtų reikšti pirmiausia klientai, kurie gali dėl tokio sprendimo nukentėti. Tai būtų visiškai konjunktūrinis sprendimas, nes atimtų iš VST klientų galimybę turėti mažesnes kainas. Taigi, vartotojams jis nieko gera neatneštų“, - įsitikinęs „NDX energijos“ vadovas.
Jis įsitikinęs, kad skirstomųjų tinklų sujungimas į vieną įmonę kainuotų labai brangiai – ne vieną dešimtį milijonų litų. „Neabejotinai taip. Didžiulių išlaidų pareikalautų dirbančių žmonių, valdymo sujungimo atgal į vieną sistemą ir kiti organizaciniai klausimai“, - sakė I.Staškevičius.
Tačiau jis abejojo, ar skirstomųjų tinklų sujungimas gali turėti esminės įtakos vykdant „Leo LT“ likvidavimo procesą.
I.Staškevičius pripažino, kad valstybė savo turimais balsais „Leo LT“ bendrovėje gali priimti sprendimą dėl skirstomųjų tinklų sujungimo į vieną įmonę. „Jeigu ministerija ar Vyriausybė apsispręstų, ji gali tokį sprendimą priimti pati. Nuo mūsų čia niekas nepriklausys“, - sakė jis.
Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai kadaise priklausė valstybinei „Lietuvos energijai“. Ruošiantis tinklų privatizavimui jie 2001 metais buvo atskirti nuo „Lietuvos energijos“ ir padalinti į rytų bei vakarų Lietuvą aptarnaujančias bendroves. 2003-aisiais Vakarų skirstomieji tinklai buvo privatizuoti „NDX energijos“ ir pervadinti į VST.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...