- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birželio 17 d. pradėtas taikyti draudimas per ES vežti tam tikras prekes Rusijai. Sustabdžius jų tranzitą per Lietuvą į Kaliningrado sritį sulaukėme tulžingos Rusijos reakcijos ir grasinimų Lietuvai. Tačiau tai – tik pradžia, nes draudžiamų prekių sąrašas ateityje tik plėsis: liepos 10 d., rugpjūčio 10 d. ir gruodžio 5 d. Kaip į tai reaguos Rusija ir kam turėtų ruoštis Lietuva? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su buvusiu Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
– Kas laukia toliau?
– Buvo galima įsivaizduoti, kad ta reakcija bus, matyt, bus bandoma ką nors sugraudinti arba sukelti aistras. Žodžio „blokada“ vartojimas yra visai ne į temą, nes tos blokados nėra, juk vyksta ir keleivių, ir nesankcionuotų prekių tranzitas. Taip pat keliavimas gali vykti ir oru, ir jūra. Odesos uoste yra tikroji blokada, ten Rusija blokuoja ir neleidžia grūdų eksporto. Turime principingai laikytis ne tik vienybės veiksmuose, bet ir nesvyruoti. Rusijos bandymai išsiūbuoti laivą tęsiasi ilgai.
– Dabar draudžiamos prekės nukreiptos labiau į prabangos sektorių. Dėl ko Rusijai skauda labiausiai?
– Nežinau, ar prabangos sektorius kenčia labiausiai. Labiausiai statybinės medžiagos. Alkoholis – didžiulis iššūkis, humanitarinė katastrofa. Tačiau grafikas yra žinomas. Pasakyta, kokios prekės negali keliauti per ES teritoriją. Jie iškraipo faktus. Dedasi, kad vyksta tai, ko iš tikrųjų nevyksta ir nori išsireikalauti lengvatų.
– Jeigu jie negaus lengvatų, koks gali būti Rusijos atsakas?
– Viešojoje erdvėje daugiausiai cituojami karingi komentarai. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie mąsto blaiviai, sako, kad jie tų svertų prieš Lietuvą nelabai turi. Net jeigu priežastys neegzistuoja, pretekstui priežasčių nereikia. O Rusija pretekstų surasti moka, net jeigu jų ir nėra.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu Rusija atjungtų Lietuvą nuo BRELL žiedo, kiek tai gali mums pakenkti?
Mes pasiekėme tai, ko kai kurios Europos šalys nepadarė ir dabar atsidūrė aklavietėje.
– Energetikai galėtų pateikti tikslesnį atsakymą, tačiau jau ne kartą buvo pareikšta, kad jau dabar mes neperkame iš jų elektros. Tie elektros kabeliai su Švedija, jungtys su Šiaurės kaimynais per Latviją ir Estiją mums garantuoja tam tikrą alternatyvų tiekimą. Be abejo, nepatogumų sukurtų ir tai būtų ne pagal grafiką, bet tai nėra toks veiksnys, kuris galėtų mus labai stipriai pažeisti. Mes pasiekėme tai, ko kai kurios Europos šalys nepadarė ir dabar atsidūrė aklavietėje.
– Ar dar liko kokių namų darbų, kuriuos turėtume pasidaryti?
– Visuomet yra darbų, tačiau Rusija spaudimo būdų prieš mus nelabai turi. Svarbu suvokti, kad tai, ko jie reikalauja, yra suprantama, tačiau sankcijos yra įvestos irgi ne be reikalo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus14
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...