Quantcast

R.Lazutka spėja, kad nedarbas mažės

Mokesčiai Lietuvoje nėra pernelyg dideli, tačiau reikėtų pagalvoti, kaip apmokestinti visas gyventojų pajamas. Taip tvirtina ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

– Šią savaitę minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo iki 850 litų. Ar tai ką nors pakeis?

– Skurdo ir pajamų nelygybės tai tikrai nesumažins. Nelabai kokį poveikį turės todėl, kad tai – labai nereikšmingas dydis. Santykinė skurdo riba maždaug tokia ir yra – apie 800 litų. Bet žinome, kad žmonės gyvena šeimoje, namų ūkiuose, todėl tas padidėjimas bus nežymus.

– Ar reikėtų dar didinti MMA?

– Čia pagrindinis kriterijus yra kainų augimas. Tuos žmones, kurie gauna minimalią algą, valstybė būtent ir turi saugoti. Todėl ji įsikiša ir MMA koreguoja.

Bet problema tai, kad ketverius metus MMA nedidėjo. Per tą laikotarpį kainos augo, ir ypač tokių prekių bei paslaugų, kurias renkasi žmonės, gaunantys minimalias pajamas. Tad šis padidinimas vėluoja ir tai toli gražu nekompensuoja padidėjusių kainų.

– Bet juk niekas netrukdo tartis su darbdaviu. Kitur MMA juk nustato net pačios profsąjungos.

– Problema ir yra, kodėl MMA koreguojama valstybės? O todėl, kad tie, kurie dirba, nesugeba susiorganizuoti stiprių profsąjungų. Pavyzdžiui, socialiniu požiūriu pavyzdingoje Danijoje valdžia MMA nenustato – tai daro profsąjungos. Atskirų šakų profsąjungos susitaria su darbdaviais. Ir ta MMA skirtingose šakose gali skirtis.

Taigi valstybė čia nesikiša. Kišamasi ten, kur pripažįstama, kad reikia. Tarkim ten, kur darbo pardavėjas stiprus.

– Bet Lietuvoje gaunančių MMA procentas nepaprastai didelis. Tai neliudija, kad tie visi žmonės skursta?

– Tie skaičiai interpretuojami įvairiai. Apie 20 proc. gaunančių MMA suskaičiuojama su tais, kurie dirba ne visą darbo dieną. Sunku kontroliuoti, ar jie taip įforminti, kad mažiau mokėtų mokesčių.

Lietuvoje MMA gauna nekvalifikuoti darbuotojai. Tokių – apie 2 proc. Tiesa, nenormalu, kad, tarkim, ieškomas automobilių remontininkas šaltkalvis, bet jam tesiūloma minimali alga. Kodėl po to skundžiamasi, kad darbuotojo neranda, ir sakoma, kad nėra norinčių dirbti?

Tad uždirbančių MMA yra didelis skaičius dėl įvairių priežasčių.

– Šios Vyriausybės požiūrį į nedirbančius ne taip seniai darsyk priminė premjero patarėjas Mindaugas Majauskas. Jis pasakė, kad jaunimas darbo vietą turi susikurti – esą tai ne valstybės rūpestis?

– Toks požiūris šiek tiek ciniškas, bet tiesos yra. Mūsų universitetai išleidžia daug gabių jaunuolių, kai kurie jų pajėgūs kurti darbo vietas (jie tai ir daro), tačiau yra profesijų, kur tai daryti neįmanoma. Ką daryti virėjui arba mūrininkui? Dirbti atsitiktinius darbus pasiėmus verslo liudijimą? Visiškai nusišalinti nuo nedarbo problemos Vyriausybė negali.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė vadovaujasi tokia ekonomine doktrina, kad valstybei į šiuos reikalus nelabai reikėtų kištis. Esą ekonomika turi veikti veikiant paklausos ir pasiūlos dėsniams, – pagal tai turėtų susitvarkyti ir susireguliuoti darbo rinka. Kaip ir kitos rinkos. Bet kitose šalyse net dešinieji taip kalbėti nedrįsta.

Daug žmonių supranta, kad valstybė daro ir gali daryti, net privalo daryti, tam tikrą įtaką darbo rinkai ir užimtumui. Pavyzdys – viešasis sektorius. Antai Vilniuje, sostinėje, per nepriklausomybės laikotarpį pastatytas tik vienas valstybinis darželis. Jaunos šeimos neturi kur palikti vaikų, negali dirbti. Bet darželių reikia, vadinasi, reikia ir auklėtojų – tai būtų paklausu. Tad valstybė gali ir turi kurti tokias vietas. Ir Vyriausybė turėtų spręsti šias problemas. Tėvai, užuot namie prižiūrėję vaikus, galėtų našiai dirbti ir dėl to būtų surenkama daugiau mokesčių.

Nors dideliais mokesčiais skųstis nereikėtų. Lietuvoje mokesčiai dideli tik tam tikrose srityse. Lietuviui tenkanti mokesčių našta, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), yra mažiausia ES. Bėda ta, kad mokesčiai paskirstyti neproporcingai.

– Esate minėjęs, kad turėtų būti apmokestinamos visos gyventojų pajamos. Dabar taip nėra?

– Ne. Ir pajamos turėtų būti apmokestinamos pagal vienodą principą. O dabar tai daroma priklausomai nuo pajamų formos. Tarkime, asmuo yra įmonės savininkas ir direktorius. Jis gali sau mokėti minimalią algą ir pajamas pasiimti per dividendus, kurie apmokestinami mažu tarifu. Taip apsisaugoma nuo didelių socialinio draudimo mokesčių. O jei esi samdomas darbuotojas, moki daug.

Vadinamoji naktinė reforma buvo padaryta ne laiku, bet jos kryptis buvo gera.

– Vyrauja nuomonė, kad artimiausius keletą metų intervencijos į mokesčių sistemą daryti nereikėtų. Taip tvirtina ir Prezidentė, ir Vyriausybės atstovai. Apie mokesčių pakeitimus, su nedidelėmis išimtimis, nebekalba ir opozicijos atstovai. Tad prie naujų mokesčių pripratome?

– Yra dalykų, kuriuos reikia tvarkyti. Štai ekonomistai mini, kad apie 30 mlrd. litų pajamų per metus gaunama darbo užmokesčio forma ir apmokestinama gana smarkiai. Panaši suma gaunama kitomis formomis ir yra beveik neapmokestinama. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Mūsų mokesčių tarifai yra panašūs kaip ir kitose šalyse, bet mokesčių sistema – akivaizdžiai skylėta. Dėl jos skylių, kaip minėjau, mokesčių galima vengti.

Taigi mokesčių sistemą reikėtų tobulinti.

– Vieni prognozuoja, kad nedarbas augs, kiti – kad mažės. Kokia jūsų nuomonė?

– Kol kas nematau priežasčių, kodėl situacija turėtų blogėti. Tai leidžia manyti, kad nedarbas pamažu turėtų mažėti. Dalis žmonių išvažiuos, bet viskas priklausys nuo gyventojų pajamų augimo ir drąsos tas pajamas leisti. O jos nėra. Matome, kad indėliai toliau kaupiasi bankuose. Akivaizdu: žmonės nelabai pasitiki situacija, nes yra gąsdinami, kad bus krizė, ir nedrįsta pinigų leisti.

Jei neleidžiami pinigai, nekuriamos ir darbo vietos, įmonėms nereikia daugiau darbuotojų, nereikia daugiau prekių ar paslaugų. Svarbu, kad didėtų vidaus paklausa. Turtingesni dalį pajamų išleidžia ne šalyje, tad dalis pinigų iškeliauja. O su mažas pajamas gaunančiais žmonėmis yra priešingai: kai auga jų pajamos, jos lieka šalyje. Ir būtent ta didesnė MMA pirmiausia „nuplauks“ mūsų šalies verslininkams.

Dažnai girdime gąsdinimus apie antrą krizės bangą, apie nestabilumus euro zonoje. Bet, man regis, jų reikšmė pervertinama. Nurodoma eksporto reikšmė, bet kol kas prielaidų manyti, kad jis mažės, nėra. Tuo labiau kad šioje srityje esame patyrę, mūsų verslininkai sugeba kautis tose rinkose ir pan. Taigi pesimistinių ženklų mažai. Tai leidžia kalbėti apie optimistines prognozes, apie nedarbo mažėjimą. Kiek jis mažės, daugiausia priklausys nuo vidaus vartojimo.


Šiame straipsnyje: darbasnedarbasdarbo rinka

NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
kazkoks briedas.... maisto produktai isvertus i litus yra pigesni ne tik Liankijoje bet ir Vokietijoje.... ir valstybe kainu negali reguliuoti nes jos tik padides.... manau kad bananai....

LLL

LLL portretas
Reikia apmokestinti orą, kuriuo kvėpuojame, saulę, kuri mus šildo, lietų, kuris mus maudo.. Trumpai -Lazutkai atsisuko varžtelis ir tas vargšelis tą varžtelį pametė...

Kasandra

Kasandra portretas
Nedarbas mazes, nes pilieciai emigruos. Vietinis paslaugu verslas vegetuos, nes nebus uz ka tas paslaugas ipirkti del beviltiskai mazu pajamu. Turtingieji pinigus, gautus uz darbo nusavinima, isvez i uzsieni, biurokratinis aparatas plesis ir didins savo pajamas tratindamas biudzeto lesas, o tautieciai kaip ir iki siol liks prie suskilusios geldos. Visiskai nenormalu, gal net amoralu, kai maisto produktu kainos Lietuvoje didesnes negu Europos valstybese, o atlyginimai mazesni 5-10 kartu. Tai tik parodo musu valdzios (konservatoriu-socialdemokratu) visiska analfabetizma ekonomikoje ir mokesciu politikoje.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių