- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet Lietuvoje per pirmąjį pusmetį jau bankrutavo daugiau restoranų nei pernai per visus metus – rinkoje šiemet nebėra jau 66 maitinimo įstaigų. Kokios to priežastys, kaip jas suvaldyti ir kas laukia rudenį, kai prisidės brangstanti elektra ir šildymo sąskaitos? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su „Creditinfo Lietuva“ vadovu Aurimu Kačinsku.
– Statistiškai, tai nėra didelis arba kritinis skaičius. Jeigu žiūrint į 2019 metus – tada bankrutavo beveik 100 įmonių iš restoranų veiklos. Žiūrint į 2020 metus – apie 63, o pernai – 53. Šiemet matome 66 įmones. Dažniausios priežastys, matyt, yra konkurencija ir nesugebėjimas išsilaikyti konkurencinėje kovoje. Jeigu mes žiūrime per miestus ir regionus, tai bankrutavo daugiausiai ten, kur daugiausiai jų ir yra: Vilniuje daugiau nei 20 restoranų, pajūryje – apie dvylika, Kaune – apie vienuolika.
– Kokie tai restoranai?
– Mes nesame pastebėję labai didelių ženklų, kad jie būtų bankrutavę. Dažniausiai tai yra mažesni, mažesnės apimties veiklą vykdantys restoranai. Pačios bankrutavusios įmonės nėra jaunos, visų jų vidurkis yra 7,5 metų. Jeigu apimtį siauriname ir imame įmones, kurios buvo įkurtos prieš penkis metus, tokių bankrutavusių įmonių yra pusė. Tuo metu buvo ir didžiausias pakilimas, ir paskui didžiausias smūgis dėl pandemijos, srautų bei renginių sumažėjimo.
– Kiek pandemijos skolos bei turistų trūkumas turi įtakos bankrotams?
– Turistų srautai tikrai jaučiami, šie metai geri. Bankrotas neįvyksta iš karto. Tai yra ilga procedūra. Žiūrint plačiau pastebime, kad stiprios įmonės tik stiprėja, auga, o jų rizika mažėja. Tos, kurios buvo silpnos arba turėjo prieš tai kokių nors problemų, jos krenta. Bankrotai ir naujai įkuriamos įmonės yra natūralu. Galimai yra įmonių, kurios uždaro vieną bendrovę, o tada atidaro kitą bendrovę toje pačioje vietoje. Jeigu vertiname skolas arba įmonių tarpusavio įsiskolinimus matome, kad skolų suma ženkliai ūgtelėjo nuo 2020 metų. Skolos vidurkis irgi auga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar galima sakyti, kad šios restoranų netektys yra tiesioginė pandemijos įtaka?
– Tam tikra įtaka yra. Nebūtinai ji yra tiesioginė. Pandemija sumažino srautus, sumažino pajamas, kai kurios įmonės valstybės parama naudojosi, tačiau paramai pasibaigus joms nepavyko pratęsti veiklos.
– Ar rudenį galime turėti dar daugiau bankrotų?
– Sakyčiau, kad rudenį turėsime žmonių poreikių ir krepšelių persiskirstymą, tai reiškia, kad jie su savo finansais tvarkysis kitaip. Tuomet restoranas gali būti nebe pirmo būtinumo preke. Bus bandoma taupyti per pramogas, keliones.
– Kas galėtų gelbėti aptarnavimo ir svetingumo verslą? Kiek tam įtakos turi 9 proc. PVM palikimas?
– Reiktų pritraukti klientų bei turistų, tai turėtų būti vienas iš prioritetų. PVM sumažinimas turėtų įtakos, galėtų leisti ilgiau bei geriau teikti tiek paslaugas, tiek aptarnavimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje2
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...