Reikalavimai darbuotojams didės, algos – ne visiems

Užimtumo tarnybos ekspertai prognozuoja, kad dėl pandemijos išaugusio nedarbo padarinius šiemet labiausiai jaus vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas ir moterys. Taip pat – žemą kvalifikaciją turintys vyresni asmenys. Papildoma kliūtis, sunkinanti jų grįžimą į darbo rinką, gali tapti skaitmeninių įgūdžių stoka.

Ką nulėmė karantinai?

Ką tik pasirodžiusiame Lietuvos užimtumo 2020 m. tendencijų ir ateities prognozių leidinyje, parengtame Užimtumo tarnybos, be kita ko, skelbiama ekstremali situacija ir karantinai 2020 m. turėjo įtakos registruoto nedarbo rodikliams – 84,2 proc. (126,7 tūkst.) augo registruotų bedarbių skaičius. Didžiausias darbo neturinčių asmenų srautas fiksuotas balandį (32 tūkst.), kuris siejamas su pirmuoju karantinu, liepą (32,6 proc.), kai buvo pradėtos mokėti darbo paieškos išmokos ir rugsėjį (36,9 proc.), mat tuo metu baigiasi ar ima mažėti sezoniniai darbai. Beje, pasak Užimtumo tarnybos, antroji pandemijos banga bedarbių gretas augino mažiau. Pavyzdžiui, nuo lapkričio per du mėnesius registruotas nedarbas padidėjo tik 1,2 proc.

Tačiau praėjusiais metais gauta 113 pranešimų apie numatomus grupinius darbuotojų atleidimus (49 pranešimais, arba 76,6 proc. daugiau nei užpraėjusiais) ir apie tai, kad neteks darbo, įspėta 4,9 tūkst. žmonių (50,8 proc. daugiau nei 2019m., tačiau 15,4 proc. mažiau nei 2018 m.).

Pernai labiausiai didėjo jaunimo (10,1 proc.) ir moterų (8 proc.) nedarbo rodikliai. 31,5 proc. besikreipiančių darbo ieškančių asmenų gyveno kaimo vietovėse, 26,4 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 35,5 proc. – profesinę kvalifikaciją. 2020 m. iki 38,1 proc. išaugo neturinčių profesinio pasirengimo asmenų dalis. Daugiausia darbo neturinčių gyventojų – Lazdijų, Kelmės, Vilkaviškio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Neringoje, Klaipėdos rajone ir Šiaulių mieste.

Vidutinė siūlyta alga – 949 eurai

Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje darbdaviai praėjusiais metais iš viso įregistravo 216,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Specialistai darbo ieškantiems asmenims kiekvieną mėnesį vidutiniškai galėjo pasiūlyti 28,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų pateikta rugpjūtį – 40,2 tūkst., mažiausiai – balandį – 16,9 tūkst. Per kalendorinius metus registruotų laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 25,2 tūkst. (10,4 proc.), o paslaugų sektoriuje sumažėjo daugiausia – 14,2 proc., palyginti su 2019 m. Mažiau darbo pasiūlymų pateikė ir pramonės sektorius – 12,2 proc. bei žemės ūkis – 3,6 proc. Vis dėlto, nepaisant sumažėjusio darbo pasiūlymų skaičiaus, paslaugų sektorius išliko didžiausiu darbdaviu. Šio sektoriaus įmonių darbo pasiūlymai sudarė daugiau nei pusę (60,5 proc.) visų per metus registruotų laisvų darbo vietų.

50 proc., arba 109,7 tūkst., šių vietų buvo skirta kvalifikuotiems darbininkams,  bet fiksuotas jų trūkumas. Specialistams ir vadovaujančiam personalui darbo pasiūlymai sudarė 16,7 proc., paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams – 10,3 proc. (pasiūlymai jiems sumažėjo net 35 proc.), nekvalifikuotiems darbininkams – 23,1 proc. , tačiau jų pasiūla viršijo paklausą.

Užimtumo tarnyboje registruojant laisvas darbo vietas 2020 m. siūlytas vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 949 eurai (neatskaičiavus mokesčių). Ketvirtadalyje (26,9 proc.) – iki 700 eurų, pusėje (49,9 proc.) – iki 800 eurų ir tik dešimtadalyje (11,4 proc.) – didesnis nei 1 500 eurų. Didžiausias užmokestis, kurio galėjo tikėtis įsidarbinantys žmonės, buvo žadamas Klaipėdos, mažiausias – Panevėžio ir Utenos apskrityse.

Pagal profesijas geriausias 2 600 eurų pasiūlymas laukė kandidato į vertybinių popierių, finansų maklerio ir brokerio vietą. Elektrinių operatoriams (per metus jiems registruota septyniolika pasiūlymų) buvo žadamas 2 371 euro atlygis, programinės įrangos kūrėjams (siūlyta septyniolika vietų) – 2 246 eurų. Bendrosios praktikos gydytojams (per metus registruotos 136 laisvos darbo vietos) – 1 921 euras, gydytojams specialistams (šių trūko net 181) – 1 812 eurų, o fizikams ir astronomams (buvo 31 laisva darbo vieta) – 1 672 eurai.

Kaip keisis darbo rinka?

Remiantis Užimtumo tarnybos tyrimo, kurio metu apklausta 2,5 tūkst. Lietuvos įmonių, samdančių 65,8 tūkst. darbuotojų, duomenimis, darbuotojų skaičių šiemet ketina mažinti beveik dešimtadalis (9,8 proc.), o vidutinį užmokestį – 5,4 proc. įmonių. Užtat bemaž trečdalis (31,8 proc.) verslininkų mano sukurti naujų darbo vietų (išsiskiria Klaipėdos, Utenos ir Panevėžio apskritys). Didžiausia tokių darbdavių dalis statybos sektoriuje (41,7 proc.), mažiausia – paslaugų (28,3 proc.).

Lūkestį, kad veiklos apimtys augs, išreiškė 6,4 proc. apklausos dalyvių, nuosmukio laukia 67,4 proc. (didelį kritimą numato 26,9 proc., nežymų 40,5 proc.). Optimistiškiausiai nusiteikę Vilniaus, Marijampolės ir Kauno apskričių darbdaviai.

Šiais metais tikėtini ne tik pandemijos nulemti darbo jėgos paklausos pasikeitimai, bet ir darbo vietų pokyčiai. Nuotolinis ir hibridinis darbas, virtualiosios komandos, išaugę darbo saugos ir sveikatos reikalavimai, intensyvus skaitmeninių technologijų taikymas vidinei ir išorinei komunikacijai – vieni didžiausių darbo vietų pokyčių, kuriuos verslai atsineša iš praėjusių metų į 2021 m.

Pasak Užimtumo tarnybos, nuotolinis darbas didins galimybes pritraukti darbuotojų iš geografiškai nutolusių regionų – įmonės galės rinktis iš didesnio kandidatų rato, tačiau tai gali atsisukti ir kitu lazdos galu: tai gali nulemti ir talentų nutekėjimą į kitus regionus ar užsienį.

O štai skaitmenizacijos procesų aplenktiems darbuotojams bus sunku įsitraukti į darbo paieškas, dalyvauti atrankos procesuose naudojant IT technologijas. Maža to – dalis įmonių koregavo ar papildė kvalifikacijos reikalavimus, atsižvelgdamos į pandemijos metu suintensyvėjusį skaitmeninių technologijų ir nuotolinio darbo taikymą. Šių kriterijų neatitinkantiems žmonėms tai sukels papildomų iššūkių.

Tas pats tyrimas atskleidė, kad 2020 m. Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių žmonių – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Palyginti su 2019 m., bendra situacija gerėja – tada šis rodiklis siekė 61,2 proc.

"Netolygus darbo rinkos atsigavimas, priklausomai nuo regiono ir ekonominės veiklos, – šių metų rinkos ypatumas. Paslaugų darbuotojams, ypač jaunimui, nespėjusiam įsitvirtinti darbo rinkoje ar neįgijusiam darbo patirties, ir moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti", – teigia Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Viena priežasčių – sulėtėję paslaugų sektoriaus atsigavimo po pandemijos nulemtų suvaržymų ir verslų gyvybingumo pokyčių tempai. Tradiciškai apgyvendinimo ir maitinimo, turizmo, renginių organizavimo versluose daugiausia dirba jaunimas ir moterys

Pernai sparčiausiai daugėjo darbo neturinčių asmenų, kurių paskutinė darbovietė – paslaugų sektoriuje. Jų Užimtumo tarnyboje registravosi 9,2 tūkst. (10,3 proc.) daugiau nei 2019 m. Iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos atėjusių asmenų skaičius 2020 m. padidėjo beveik ketvirtadaliu (24 proc.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Nesamone ten yra su tais dardavais myza kad nera darbotoju bet net nesistenge atsakineti i skambucius ar i CV tai labiau nori paziureti kas per durnius iems pas kambins ir pazvenkti is jo as net nekalbu apie jaunima kuriam beveik neimanoma susirasti darno bene visi praso su patirtim is kur iatraukti ta patirti jei niekas nepriema dirpti

O

O portretas
kodėl niekam nerūpi, kaip karantinas atsilieps per stebuklą nepraradusių darbo dėl karantino priešpensinio amžiaus žmonių pensijai? Priverstinės prastovos ir suvaržymai sumažino pajamas, ir tiems, kam artimiausiais metais sukakos pensinis amžius, bus pasakyta - mažai mokesčių mokėjai, pusę pensijos tau nurėšim! Nesvarbu, kad anksčiau mokėjai daugiau ir kad karantiną ne tu sugalvojai...

Anonimas

Anonimas portretas
Svarbu kad darbo būtų Ukrainos broliams.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių