„Rail Baltica“ vėžes nori tiesti ten, kur gyvena žmonės: savivaldybė kreipėsi į teismą

  • Teksto dydis:

Kazlų Rūdos savivaldybė skundžia Susisiekimo ministerijos sprendimą tiesti „Rail Baltica“ vėžės trasą ten, kur šiuo metu gyvena apie 400 žmonių. Apie tai pokalbis LNK laidoje su Kazlų Rūdos meru Mantu Varaška.

– Buvo visuotinė gyventojų apklausa, kurioje dauguma žmonių griežtai nepritaria trečiai alternatyvai, dėl kurios turėjo būti kertamas miškas prie pat miesto. Nebuvo pritarta ir šeštai alternatyvai, kurią neseniai patvirtino ministerija kaip tinkamą ir kurią galiausiai turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kita alternatyva – vėžė prie pat gyvenviečių arba gyvenvietės pakliūtų tarp esamos „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“. Tai sukurtų apie 15 tūkst. kv. km žemės ūkio naudmenų – kur kas labiau pasunkėtų ekonominiai mūsų išgyvenimai arba ekonominės galimybės žiūrint į priekį, nes didžioji savivaldybės teritorijos, kuri yra 500 kv. km, dalis yra miškai arba saugomos teritorijos dėl karinio poligono.

– Kiek žmonių, kiek sodybų tai paliestų?

– Kalbame apie 400 žmonių ir apie 100 sodybų, kurios būtų tame ruože. Kalbame tik apie mus. Šalia yra Prienai, kur irgi tame ruože stambios gyvenvietės. Jie ir svarstė mūsų pasiūlymą, kiek galima labiau prie „Via Baltica“ priartinti „Rail Baltica“ trasą. Toks mūsų prašymas. Toliau ministerijai, dėl kurios jis atidūręs teisme, mes prašome kiek galima labiau priartinti, kad kuo mažiau naudmenų ir gyvenviečių būtų paliestos žalos, triukšmo ir kitų ribojimų. Jei to nepavyktų padaryti ir paaiškėtų, kad valstybei ar tarptautiniams interesams yra svarbiau turėti „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ būtent tokiais atstumais, tada prašome skaičiuoti galimą žalą, kurią patirtų Kazlų Rūdos savivaldybė ateities perspektyvose dėl sumažėjusių ekonominių ir demografinių pajėgumų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jei prašysite priartinti „Rail Baltica“ prie „Via Baltica“, geležinkelis nebus toks tiesus ir negalės išvystyti planuojamo greičio.

– Turime įrodymų iš įmonės, kuri projektavo geležinkelį, kad mūsų siūlomas pakeitimas visiškai nesumažina greičio ir neišlenkia „Rail Baltica“ trasos. Atvirkščiai – dar labiau ištiesintų, priartinant prie „Via Baltica“ Prienų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Dėl to mes ir teikiama tokią pretenziją.

– Kodėl tuomet Susisiekimo ministerija neatsižvelgia į jūsų siūlymus?

– Jie neturi laiko. Jie vėlavo viešinti „Rail Baltica“ sprendinius pusę metų, jie tai turėjo padaryti praeitų metų rudenį, o padarė šių metų kovą. Jei tai būtų padaryta rugsėjo mėnesį, mes būtume turėję laiko.

Kalbame apie 400 žmonių ir apie 100 sodybų, kurios būtų tame ruože.

– Apie kokį ieškinį kalbama, jeigu tektų teisme keliauti toliau?

– Jei bus vėžė 6A tokiu atstumu, koks yra dabar, kalbame apie 15 kv. km urbanizuotų žemės ūkio teritorijų aklavietę. Žmonės tikrai nenorės ten gyventi, ūkininkai negalės vykdyti tokios veiklos, kokią vykdė, nes atstumai iki pasėlių, jų apdirbimas, priežiūra pailgės nuo kelių iki keliolikos kilometrų. Mums reikia ekspertų ir ekonomistų skaičiavimų, kiek ilgalaikėje perspektyvoje Kazlų Rūda turės žalos ir naudos dėl projektų. Jei paaiškėtų, kad mes netektume darbo vietų, žemės ūkio ir kitų ūkinių naudmenų apribojimo, netektume gyvenvietės, pradėtų mažėti gyventojų skaičius... Mes prašysime analizės, manau, prašys ir kitos savivaldybės, nes Savivaldybių asociacijoje priimtas teigiamas sprendimas dėl darbo grupės įkūrimo savivaldybių poveikiams apskaičiuoti dėl valstybinių projektų, įskaitant ir „Rail Baltica“. Ginsime savivaldybės interesus.

– Su kokiomis dar savivaldybėmis kalbate? Galbūt ateityje planuojate apie grupinį ieškinį?

– Šiuo metu kalbame su Kalvarijos, Prienų savivaldybėmis. Yra ir kitų savivaldybių, kurios pradeda suprasti, kad ne ūkininkus ir ne bendruomenes turime apginti, mes turime apginti visos savivaldybės ūkinius interesus. Apskaičiuoti, kokia trūkumų arba pranašumų bendra vertė dėl tarptautinio projekto. Per mėnesį gali būti apčiuopiamas savivaldybių skaičius. Formaliai Vyriausybei priėmus nutarimą, kuriuo būtų galutinai patvirtinta „Rail Baltica“ vėžės trasa arba sprendinys, atsiras galimybė ieškiniui prieš valstybę. Nebent Vyriausybė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija norėtų diskutuoti su savivaldybėmis dėl jų poveikio ekonomikai vertinimo draugiškų derybų keliu.

– Kodėl iš karto nebuvo susitarta?

– Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus šiuo metu tai, ko mes prašome, net nenumatyta. Teritorijų planavimo įstatyme ir kitų teisės aktų nuostatose sakoma, kad tarptautiniai projektai turi būti suderinti kaip techniniai sprendiniai, įvertinant visas grėsmes ir rizikas jų saugos ribose. Ne tik Kazlų Rūdos savivaldybėje, bet visoje Lietuvoje yra apribojama arba sunaikina šimtai kvadratinių kilometrų žemės turto naudmenų, tai tiesioginis daromas poveikis visais žemės ūkio šakai. Šiandien mes net neturime Žemės ūkio ministerijos pozicijos dėl šio projekto vertinimo. Įstatymai nenumato, kad savivaldybės būtų įvertintos kaip teritorija, bet ir kaip ekonominė, mokestinė sistema. Mes taip pat turime kurti BVP, rūpinti gyventojų skaičiaus augimu, žmonių pritraukimu. Mes ir prašome imtis naujo vertinimo, nei numato Teritorijų planavimo statymo nuostatos.

– Kokios nuotaikomis šiomis savaitėmis gyvena Kazlų Rūdos gyventojai?

– Mūsų gyventojai solidarūs. Kalbame ne tik apie 400 gyventojų, o visą savivaldybę. Tikrai niekas per daug nepatenkintas, kad Kazlų Rūda kaip miestas su miškais išgelbėtas nuo galimos „Rail Baltica“ vėžės, mes visur turime savo sistemas, mokyklas, susisiekimą, ūkininkus, bičiulius ir draugus. Visa Kazlų Rūdos savivaldybė, manau, toliau įdėmiai seka šio projekto eigą ir visiems gyventojams rūpi, kaip tai bus padaryta, jeigu žeis savivaldybės interesus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių