- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant išspręsti visos euro zonos ekonomikos problemas, vien centrinio banko veiksmų nepakaks, įsitikinęs Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis. Pasak ekonomisto, norint susitvarkyti su Europos Sąjungoje kylančiais iššūkiais, būtinas suderintas Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos (EK) ir didžiųjų Europos valstybių vyriausybių veikimas. Tačiau tokio suderinamumo kol kas nėra, pažymi jis.
„Visi suprantame, kad infliaciją turime ir dėl to, kad buvo pernelyg ambicingi planai pereiti prie žaliosios energetikos. Turėjo būti geriau pergalvotas, suplanuotas šitas kelias. Situacija, į kurią dabar papuolė ES ekonomika, jos neišspręsi vien pinigų politikos elementais. Gamyba nuo to vis tiek neatsigaus“, – Eltai kalbėjo R. Rudzkis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad jeigu Europos šalių ekonomika prieš keletą metų, net ir esant palankioms sąlygoms, augo itin lėtai, tai dabar, normalizuojant pigių pinigų politiką, krentant rinkos dalyvių lūkesčiams, išliekant išorės spaudimui dėl žaliavų ir energetikos kainų – iššūkių bus tik daugiau.
„Grįžkime į labai ramius ir gerus laikus. Prisiminkime, kokios buvo išorinės sąlygos Europai 2019 metais. Nafta pigi, tarp 50-60 dolerių, dujos išvis buvo juokingai pigios, žaliavos pigios. Tie patys metalai, mediena, kainavo du-du su puse karto pigiau negu dabar. Pinigai buvo spausdinami, palūkanų normos buvo minusinės. O euro zonos augimas buvo apie 1,5 proc. prie visų šiltnamio sąlygų, kurias sunku įsivaizduoti geresnes“, – prisiminė jis.
Pasak R. Rudzkio, dar prieš pandemiją susiklosčiusią keblią ūkio raidą daugiausiai nulėmė būtent Europos ekonominės politikos strateginiame plane padarytos klaidos.
„Aiškiai matosi, kad Europos Sąjungos politika paskutinius kelis metus buvo pernelyg ideologizuota. Turbūt žiūrint globaliai žalioji programa teisinga, bet jos tempas turi būti gerai pergalvotas. Ką reiškia staigiai pradėti gaminti labai daug saulės baterijų – iš karto pakyla tų metalų kainos, nes jų pasaulis nespėja prigaminti“, – įsitikinęs VU profesorius.
Apskritai, viena iš didžiausių energetikos politikos klaidų ekonomistas įvardija Vokietijos sprendimą atsisakyti atominės energetikos išteklių. Tai galiausiai lėmė, kad ši šalis dėl elektros energijos trūkumo ją ėmė pirkti Prancūzijos atominėse elektrinėse.
„Aš suprantu, kad naujų atominių elektrinių statymas yra problematinis, kadangi naujai pastatytų atominių elektrinių energija yra brangi. Reikia pripažinti. Ypač dabar, kai išaugo metalų kainos, kai ypač griežti saugos reikalavimai. Statyti naują atominę elektrinę tikrai būtų per brangu, nekonkurencinga. Bet uždarinėti veikiančias... čia protas neišneša“, – stebėjosi jis.
Be to, R. Rudzkis akcentuoja ir kitą Europos šalių ekonomikos problemą – konkurencingumo trūkumą.
„Priešakinėse technologijose Europos Sąjunga atsilieka. Pirmauja kai kurios Azijos valstybės ir Jungtinės Valstijos. Klasikinėje ekonomikoje pralaimima konkurencinė kova Azijos valstybėms. Čia ir yra problema. Imkime atominę energiją, kosmoso sritį, naujausius elektronikos pasiekimus - niekur Europos nesimato“, – tvirtino ekonomistas.
Kaip pažymi VU profesorius, pastaraisiais mėnesiais jau fiksuojamas neigiamas euro zonos užsienio prekybos balansas, nors įprastai Europa yra į eksportą orientuota ekonomika.
Vis tik jis sako abejojantis, kad vis dar susiduriant su prekių tiekimo trikdžiais, Europos įmonėms deklaruojant siekį perkelti visą gamybos procesą atgal į Vakarus, šis siekis būtų lengvai įgyvendinimas. Ekonomistas pabrėžia, kad Europoje reikiamų specialistų trūkumas yra tiesiog per daug ryškus.
„Vienas dalykas yra neiškelti gamybą į Aziją. Ir visai kitas dalykas yra sugrąžinti ją, kai tau pinigų trūksta, kai valstybės prasiskolinusios. Šiaip būtų galima skatinti, valstybė galėtų subsidijuoti. O iš ko subsidijuoti, jeigu skolos milžiniškos, palūkanos kils, Europos Komisija reikalaus balansuoti biudžetus“, – sakė R. Rudzkis.
ECB duomenimis, ekonomika šiemet paaugs 2,8 proc., o kitąmet – 2,1 proc. Bankas anksčiau prognozavo atitinkamai 3,7 proc. ir 2,8 proc. augimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT3
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai18
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...