- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiųjų kritikos sulaukęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad kelių rinkliavos (e-tolling) sistemai įteisinti būtini įstatymai stringa Seime.
Trūkstant lėšų kelių priežiūrai ir plėtrai, Susisiekimo ministerija siūlo apmokestinti sunkiasvores transporto priemones, įdiegiant kelių rinkliavos sistemą. Ji leistų kasmet papildomai surinkti apie 60 mln. eurų.
„Deja, klausimas yra sunkiai užstrigęs Seime. Nuo 2017 metų pabaigos šis klausimas užstrigęs, nors į visus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausimus, mūsų nuomone, buvo atsakyta. Jau praėjo pusmetis nuo to, kai paskutiniai dokumentai pateikti. Delsiant įteisinti kelių rinkliavą, kasmet netenkama per 60 mln. eurų – sumos, už kurią būtų galima kasmet papildomai išasfaltuoti apie 200 km žvyrkelių“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė R. Masiulis, pristatydamas Kelių direkcijos ir ministerijos parengtą ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros programą.
Delsiant įteisinti kelių rinkliavą, kasmet netenkama per 60 mln. eurų.
Naują sistemą įteisinančių įstatymų pataisų paketas Seime įregistruotas dar 2017-ųjų spalį, išvadas dėl jo jau yra pateikę Seimo Teisės ir Europos teisės departamentai, Ekonomikos, Aplinkos apsaugos komitetai ir Vyriausybė. Paskutinis jų svarstymas Biudžeto ir finansų komitete vyko 2018-ųjų lapkričio mėnesį.
„Kelių rinkliava, palyginti su vinjetėmis, būtų neabejotinai teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu, be to, padėtų valstybei generuoti nemažai papildomų lėšų, svarbiems šalies keliams finansuoti“, – sakė susisiekimo ministras.
Naujas mokestis priklausytų ne nuo kelionės laiko, bet nuo nuvažiuoto atstumo, todėl būtų proporcingas naudojimuisi keliais ir leistų surinkti daugiau pajamų.
Dar viena priemonė surinkti trūkstamas lėšas, anot R. Masiulio, būtų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo didinimas.
Skaičiuojama, kad nekeičiant finansavimo, per 16 metų keliams pritrūks maždaug 2 mlrd. eurų, arba apie 125 mln. eurų per metus.
„Ne visiems projektams užtenka lėšų. Pagal paskaičiavimus iki 2035 metų reikės 11 mlrd. eurų, ir trūkumas yra apie 2 mlrd. eurų“, – kalbėjo R. Masiulis.
Strategijoje numatyta, kad iki 2035 metų neliks blogos būklės ruožų magistraliniuose ir krašto keliuose, planuojama rekonstruoti 400 kilometrų nesaugių krašto kelių, baigti visos „Via Baltica“ atnaujinimą, beveik perpus sumažinti žvyrkelių.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis R. Masiulį kovą kritikavo už, jo teigimu, „tragišką“ žvyrkelių finansavimą. Be to, „valstiečių“ kritikos R. Masiulis susilaukė ir dėl Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...