- ELTA, LRT TV naujienų tarnyba
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skurdo riba vienam asmeniui auga, tačiau valstybės remiamos pajamos – ne, todėl sakyti, kad socialinė parama sumažinta skurdą, nėra teisinga, sako ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
„Skurdo riba vienam asmeniui auga, nes auga kainos, tačiau valstybės remiamos pajamos į viršų nekyla, tik dabar truputį (pakilo, – ELTA). Socialinei apsaugai skaičiai irgi nelabai augo, todėl kalbėti apie tai, kad socialinė parama sumažina skurdą, nėra į temą“, – trečiadienį sakė R. Lazutka ir pridūrė, kad Lietuvoje skurstančiųjų yra 22 proc., o paramą gaunančiųjų – 2 proc.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje socialinei paramai išleidžiama nedaug, o kitose, skurdesnėse šalyse, išleidžiama kelis kartus daugiau.
„Mokesčių kryptyje pasakyta, kad išteklių nepadaugės, kai kuriais atvejais netgi sumažės santykinai nuo BVP, todėl galimybės finansuoti socialines programas bus menkesnės“, – sakė jis ir pridūrė, kad reikšmingų pokyčių, sprendžiant skurdo problemą, po valstybės planuojamos mokesčių reformos nebus.
R. Lazutkos teigimu, valstybės požiūris į skurdą turėtų būti rimtesnis.
„Galima sakyti, kad mes tiems žmonėms, kurie skursta, duodame daugiau maisto ir kitų būtinų dalykų nusipirkti, o visa kita susiranda kur nors „šešėlyje“, todėl neturime prašančiųjų išmaldos aplink Seimą ar iš bado mirštančių, bet valstybės požiūris turėtų būti rimtesnis“, – sakė profesorius.
Anot jo, grubiai skaičiuojant, reikėtų apie 600 mln. eurų, kad būtų galima pakelti žmonių pajamas iš skurdo.
R. Lazutka taip pat pažymėjo, kad progresiniai mokesčiai „yra daromi iš apačios iki tam tikros ribos, o virš ribos jie yra nedaromi, todėl progresyvumo nėra“. Jo teigimu, vis dar nėra kalbama apie individualią veiklą.
„Joje dirba labai „margi“ žmonės – ir labai turtingi, ir labai neturtingi, juos reikia diferencijuoti, o sakyti, kad tik jie kuria darbo vietas, o dirbantieji samdomą darbą – ne (nėra teisinga, – ELTA)“, – kalbėjo ekonomistas.
„Aš sukuriu darbo vietą universitete, nes sukūriau studijų programą. Žmogus, kuris dirba marketingo specialistu įmonėje, išplečia rinką, o kad ji būtų užpildyta, darbdavys turi pasamdyti daugiau darbuotojų, galiausiai žmogus, kuris dirba samdomą darbą, eina pirkti prekių ir sukuria darbo vietas (gamintojams, – ELTA)“, – sakė R. Lazutka.
Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo, profesiriaus Boguslavo Gruževskio manymu, socialinės paramos pinigai neturi būti vertinami tik kaip išmoka.
„Socialinės paramos pinigai turi tarnauti žmogaus įgalinimui ir ataskaitoje pirmiausia reikia rašyti ne kiek pinigų išleidome bei kiek sumažėjo ar padidėjo paramos gavėjų, o kiek žmonių grįžo į užimtumą, kiek žmonių susitvarkė su savo negalia kažkokia, kiek žmonių nustojo piktnaudžiauti alkoholiu ar t.t.", – LRT TELEVIZIJAI sako B. Gruževskis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis pastebi, kad Lietuvoje pakankamai didelė dirbančių žmonių dalis patiria skurdą – būtent į tai derėtų atkreipti dėmesį.
„Būtent žmonių, kurie gauna mažiausias pajamas, kad jų apmokestinimas būtų mažesnis ir jie turėtų daugiau pinigų, lėšų savo reikmėms“, – LRT TELEVIZIJAI dėsto jis.
Statistika rodo, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalį gyventojų, tačiau vos 3 proc. gauna socialinę piniginę paramą.
Šiuo metu socialinės paramos dydis siekia 122 eurus, o tai sudaro tik pusę minimalaus vartojimo poreikių dydžio, kuris 2017 metais siekė 245 eurus.
Labiausiai šalyje skursta vyresnio amžiaus, neįgalūs ir vieniši žmonės, auginantys vaikus.
Daugiau apie tai – laidos įraše.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją1
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?2
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...