- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą kitąmet 0,6 proc. didinti viešojo sektoriaus pareiginės algos bazinį dydį, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka sako, kad procentinis algų kėlimas būtų adekvatus sprendimas, jei Lietuvoje būtų mažesnis atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių.
„Jis (pareiginės algos bazinio dydžio kėlimas procentais – ELTA) būtų adekvatus, jei algos būtų sutvarkytos. Reikia pripažinti, kad pirmos pakopos darbuotojo bei vadovo algos ir turėtų skirtis (...), tačiau tuos skirtumus reikia tvarkyti. Atotrūkis tarp uždirbančių dideles ir mažas algas Lietuvoje yra vienas didžiausių ES“, – Eltai komentavo jis.
A. Lazutka pažymėjo, kad esant itin dideliam atotrūkiui tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių, procentinis atlygio didėjimas ir toliau išlaiko nelygybę.
„Taigi svarbu, nuo kokio dydžio tie atlyginimai didinami. Jeigu skirtumai tarp užimančio aukštas ir žemesnes pareigas yra ir taip dideli, tuomet didinant atlyginimus procentais jie yra išsaugomi, ir tai jau tampa problema“, – sakė jis.
Anot sociologo, algų skirtumai turėtų būti valstybės sistemiškai peržiūrėti ir pagrįsti.
„Valstybei reikėtų apsispręsti dėl atlyginimų skirtumų ir jų santykio, koks jis turėtų būti, ir paskui, nustačius tas algas, visiems jas didinti procentais. Tačiau tie skirtumai turi būtų sistemiškai apgalvoti ir pagrįsti. O dabar yra gerokas chaosas“, – tikino R. Lazutka.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kuriuo pareiginės algos bazinis dydis kitąmet siektų 177 eurus. Palyginti su šiuo metu galiojančiu, jis didėtų 0,6 proc.
Šiemet pareiginės algos dydis siekia 176 eurus.
Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis apie 200 tūkst. darbuotojų padidėtų nuo 4 iki 32 eurų.
Baziniam dydžiui padidinti 1 euru iš valstybės biudžeto reikia apie 21 mln. eurų per metus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....