- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komentuodamas trečiadienį Vyriausybės patvirtintą ateinančių metų biudžetą, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka sako nemanantis, kad greitu metu bent kiek paaiškės, kokia bus kitų metų ekonominė situacija šalyje. Jis taip pat pabrėžia, kad vis dar trūksta sąmoningesnio, rinkimų nesąlygojamo valdžios dėmesio socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, bei tikina, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas yra būtinybė.
Vertindamas tai, kad su kitų metų biudžetu nebuvo pateikta jokių mokestinių pakeitimų, R. Lazutka teigė, kad didinti mokesčių bazės šiuo atveju nebūtų prasminga. Jis taip pat pridūrė nesitikintis, jog tai svarstys ir būsimasis Seimas.
„Bandyti surinkti daugiau mokesčių juos didinant, plečiant mokesčių bazę nėra prasminga, kai yra ekonomikos nuosmukis ir reikia skatinti ekonomiką. Būtent todėl tokiais laikotarpiais skolinamasi ir mokesčiai nėra didinami. Aš abejoju, ar tai darytų ir kita valdžia, kokia ji bebūtų kitais metais. Abejoju, kad bus žiūrima, kaip padidinti mokesčius“, – Eltai sakė jis.
Bandyti surinkti daugiau mokesčių juos didinant, plečiant mokesčių bazę nėra prasminga, kai yra ekonomikos nuosmukis ir reikia skatinti ekonomiką.
Sociologas taip pat pabrėžė, kad valstybės skolinimasis ekonominio nuosmukio metu yra normali praktika, tačiau labai svarbu tinkamai panaudoti gautas lėšas.
„(...) Ekonomiką skatinti nuosmukio laikotarpiu reikia, ir tai, kad vartojimas šalyje buvo palaikomas, yra gerai, bet yra ir visokių neprasmingų išlaidų, susijusių su rinkimais“, – pridūrė jis.
Komentuodamas siūlymą įtvirtinti 13-ąją pensiją, R. Lazutka teigė, kad spartinti pensijų didinimą būtų galima ir tvariau, tvirtinant įstatymo pataisas, o apskritai vietoje to vertėtų atkreipti dėmesį į kitas spragas socialinės apsaugos srityje.
„Vietoj to reikėtų tiesiog taisyti spragas socialinės apsaugos srityje. (...) Pavyzdžiui, šalpos pensija kitiems metams tepadidinta 3 eurais. (Žmonių – ELTA), gaunančių šalpos pensiją, – kiek jų tėra. Tad susidaro įspūdis, jog galvojama: tai kam jiems apskritai leisti pinigus.
O jeigu norima spartinti pensijų didinimą, tuomet tereikia padaryti įstatymo pataisą, kad pensijos būtų indeksuojamos ne pagal dabartinę tvarką, o kad būtų papildoma sąlyga (...), jog jei iš „Sodros“ biudžeto matyti, kad pajamos didėja greičiau negu išlaidos, mes padidiname esamas pensijas tam tikru procentu“, – Eltai kalbėjo sociologas.
Sociologas pabrėžė, kad kelti MMA dydį būtina, nes dabartinis MMA kone lygus skurdo ribai.
„MMA didinti reikėtų, nes, paskelbtais naujais Statistikos departamento duomenimis apie skurdą šalyje, skurdo riba Lietuvoje, praeitų metų duomenimis, yra 445 eurai, o MMA yra 447 eurai. Tad MMA yra beveik lygi skurdo ribai. Juolab, kad skurdo riba buvo nustatyta pagal praeitų metų duomenis, (...) o šių metų skurdo riba būtų jau virš MMA. Suprantama, kad negalima leisti tokios situacijos šalyje, kai žmonės, dirbdami 8 valandas per dieną, negauna pajamų, kurios siektų skurdo ribą. Tai čia pagrindinis argumentas, kad algas reikia didinti“, – Eltai teigė R. Lazutka.
R. Lazutka taip pat pridūrė, kad vargu ar per ateinančius keletą mėnesių bent kiek labiau paaiškės, kokia kitąmet bus ekonominė situacija šalyje.
„Kokia nors padėtis dėl kitų metų ekonomikos per tuos keletą mėnesių tikrai nepaaiškės. Situacija yra neapibrėžta ir liks neapibrėžta, nes matome, kas darosi su pandemija, ir niekas negalės pasakyti, kaip augs ekonomika nei dabar, nei po dviejų mėnesių, nei po pusmečio. (...) Žiūrint nešališkai, reikia turėti galvoje, kad MMA nereiškia, kad reikia didesnių išlaidų iš valstybės ar iš darbdavių, tai gali reikšti atlygių perskirstymą pačioje darbovietėje“, – sakė jis.
Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.
Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.
Vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.
Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Vyriausybė taip pat pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitete – svarstymai dėl NT mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį imsis Vyriausybės siūlomos nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos. ...
-
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai – 12 mln. eurų2
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai numatytas 12 mln. eurų finansavimas – įmonės jau gali teikti paraiškas. ...
-
Ekologiškas maistas: būkite tikri, ką valgote
Dietistė, maisto technologė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė teigia, kad be sintetinių trąšų, pesticidų, hormonų, skonio stipriklių, dažiklių užaugintas ir pagamintas ekologiškas maista...
-
Blogėja Lietuvos ekonomikos prognozė kitiems metams6
Lietuvos ekonominės prognozės – tarsi amerikietiški kalneliai. Šiemet jos geresnės nei buvo spėta anksčiau, tačiau kitiems metams jau prastesnės. Plačiau apie tai – LNK reportaže. ...
-
S. Gentvilas – žemės grąžinimas Vilniuje bus baigtas 2024-ųjų pavasarį
Žemės grąžinimas natūra ar pinigais Vilniaus mieste bus baigtas kitų metų kovo–balandžio mėnesiais, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. ...
-
Aplinkos ministras: nerealu kasmet renovuoti 10 proc. namų1
Kasmet renovuoti po 10 proc. daugiabučių yra nerealu, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. ...
-
Apklausa: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau6
Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. ...
-
Apklausa: 90 proc. Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais sukčiais3
Su įvairiais sukčiais susiduria daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir populiariausias finansinio sukčiavimo apraiškas, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklaus...
-
G. Šimkus: būstas turi būti apmokestintas ne pagal vietą, bet pagal jo vertę5
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus tai vadina ...
-
Vaistinėse elektroninėmis cigaretėmis siūloma prekiauti tik gydant priklausomybę2
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutinkant, kad elektroninėmis cigaretėmis būtų prekiaujama vaistinėse, Seime registruotas dar vienas siūlymas dėl jų prekybos apribojimų. ...