- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje, ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas. Kodėl mūsų bankuose viskas taip brangu? Kodėl lietuviai už bankines paslaugas moka daugiausiai iš visų Baltijos šalių?
Apie tai diskutavo du ekonomistai – Marius Dubnikovas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Šiandien Lietuvą daugelis nesibaimindamas galėtų pavadinti didelių kainų kraštu – bankų įkainiai ir imamos palūkanos už paskolas tą tik patvirtina. Kad nebūtų nuluptas devintas kailis, kai kurie šalies gyventojai šiandien į kaimyninę Lenkiją išvyksta ne tik apsipirkti maisto produktų, bet ir ima naudotis lenkiškų bankų paslaugomis. O ką daryti kitiems?
Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu bankams pasiūlė įvesti laikinąjį solidarumo mokestį, o surinktas papildomas valstybės pajamas skirti krašto apsaugai.
R. Kuodis / TV3 nuotr.
Tačiau tam pritaria ne visi. Anot M. Dubnikovo, milijardas – tik skaičius, kuris tikrai nereikalauja papildomų mokesčių.
„Jei pradėsime taip žaisti, kad, galbūt, kažkoks sektorius uždirba per daug, ir tuoj jį papildomai apmokestinsime, mes baigsime su 57 tarifais skirtingiems sektoriams ir gausime baisų chaosą. Jei norime kažką apmokestinti papildomai, visiems sektoriams tai turi būti taikoma lygiai taip pat. Ir nesvarbu, kas tai – bankas, prekybos centras, degalinė ar kitas sektorius, kurį galima lengvai apkaltinti kažkokiais nestabilumais, nes visuomenė į tą sektorių žiūri kažkiek aršiau“, – sakė laidoje ekonomistas.
Visos išimtys, kurios yra taikomos tiek į vieną, tiek į kitą pusę, žeidžia sistema.
M. Dubnikovas šios situacijos nėra linkęs lyginti ir su kita panašia – kai kur kas didesnius pelnus pradėję gauti elektros gamintojai netrukus buvo apmokestinti. „Lietuvoje tiesiog užaugo karta, kuri nežino, kad pinigai apskritai kainuoja, ir kas yra palūkanos. Dabar jie tai sužinojo ir šiais metais pradėjo kelti tokius klausimus“, – sakė jis.
O bankų apmokestinimas, anot M. Dubnikovo, gali padaryti ir žalos.
„Visos išimtys, kurios yra taikomos tiek į vieną, tiek į kitą pusę, žeidžia sistema. Nepamirškime, kad bankai ir šiuo metu turi 20 proc. pelno mokestį, kuris buvo įvestas, ir kuris žeidžia sistemą. Prisiminkime ir kitą dalyką – kada apskritai paskutinis bankas buvo pas mus atėjęs? Kodėl jie čia neina? Todėl, kad šis sektorius yra nepatrauklus, per mažas ir per seklus. Mokesčių padidinimas patrauklumo tikrai neprideda“, – tikino M. Dubnikovas.
Kitokios nuomonės buvo R. Kuodis. Anot jo, siekdama apmokestinti bankus, Vyriausybė tikrai nedaro klaidos. Taip pat jis išreiškė ir palaikymą G. Skaistės idėjai iš bankų apmokestinimo surinktas pajamas panaudoti šalies gynybai, mat poreikis dabar tam tikrai jaučiamas.
TV3 nuotr.
„Europos Centrinis Bankas kovojo su defliacija, po to – su kovidu, o tada prasidėjo karas Ukrainoje. Europos Centrinis Bankas išleido daug pinigų supirkinėdamas įvairių valstybių, net privačių korporacijų obligacijas. To pasekmė – bankai, kaip atsiskaitymo sistemos dalyviai, gavo trilijonus perteklinių rezervų, už kuriuos dabar Europos Centrinis Bankas kažkodėl nori mokėti teigiamas palūkanas. Ši dalis yra tikrai neteisinga. Už tai tikrai neturėtų būti gaunami šimtai milijardų, kaip kad įvertino Europa. Tuo metu, kai vyksta karas, ir žmonės skundžiasi aukštomis energijos ir maisto kainomis, staiga kažkuri grupė pradeda gauti pinigus iš dangaus“, – savo nuomone laidoje dalijosi ekonomistas.
Kritikos ekonomistas negailėjo ir patiems bankams.
„Jei būtų sąžiningi, bankai suvoktų, kad jei didėja palūkanos už paskolas, tai, būkite mieli, tuomet mokėkite palūkanas ir už indėlius. Tačiau bankai galvoja, kad kaip nors praslys“, – sakė jis.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...