- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstituciniam Teismui (KT) antradienį pasisakius dėl valdančiųjų priimtų Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kuriomis buvo sugriežtinta atliekų deginimo jėgainių statybų tvarka, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neslepia – argumentai, kuriais vadovaujantis KT sprendimas buvo priimtas, yra šiek tiek keisti.
„Seimas, priimdamas šį sprendimą, vadovavosi pirmiausia Lietuvos žmonių sveikatingumo argumentais, o kokiais argumentais vadovavosi Konstitucinis Teismas, man sunku spręsti“, – Eltai KT priimtą sprendimą komentavo R. Karbauskis.
KT išvadose teigiama, kad atliekų deginimo jėgainių statybų ribojimai, leidę atliekų deginimo jėgaines statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių, prieštarauja Konstitucijai. KT teigimu, priimti reikalavimai dėl atstumo nėra grindžiami objektyviais kriterijais ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šį ribojimą numatė 2018 rudenį valdančiųjų priimtos pataisos.
R. Karbauskio teigimu, visuomenė, jei būtų atlikta apklausa, absoliučia dauguma palaikytų Seime priimtas, tačiau antikonstitucinėmis paskelbtas įstatymo pataisas.
„Jei Konstitucinis Teismas mano, kad čia yra ribojimas (...) Šis sprendimas šiek tiek keistas, nes politikai atstovauja visuomenei. Aš manau, kad jei mes padarytume Lietuvos gyventojų apklausą, sulauktume tikriausiai 90 proc., jei ne daugiau, tų, kurie pasakytų, kad mūsų sprendimas Seime buvo teisingas“, – kalbėjo „valstietis“.
„Mano nuomone, pirmiausia turėtume kalbėti apie tai, kiek bet koks verslas gali padaryti žalos žmonių sveikatai. Tuo labiau įvertinus tai, kad situacija, kuri paaiškėjo Klaipėdoje (dėl įmonės „Grigeo“ vykdytos taršos – ELTA), rodo, kad kai kurie verslai yra neatsakingi. Tai verčia sunerimti“, – pabrėžė politikas.
ELTA primena, kad 2018 metų lapkritį grupė Seimo narių kreipiasi į KT prašydami ištirti valdančiųjų priimtą atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo atitikimą Konstitucijai.
Parlamentarai teigė, kad įstatymo nuostatomis siekiama kvestionuoti šiuo metu jau vykdomus atliekų deginimo įrenginių projektus, pavedant Vyriausybei nustatyti naujus apribojimus (20 kilometrų atstumas nuo gyvenamosios teritorijos) iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtoms statyti atliekų deginimo jėgainėms.
Anot parlamentarų, į Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus padarytos didelės finansinės investicijos, sustabdžius šiuo metu vykdomus projektus, valstybė patirtų ne tik šimtamilijoninių finansinių nuostolių, didžiulių nuostolių patirtų ir Lietuvos gyventojai – padidėtų šildymo kainos, dėl augančio atliekų šalinimo sąvartynuose kiekio didėtų aplinkos tarša.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...