- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė mano, kad Astravo atominės elektrinės (AE) klausimas yra keliamas tik šalies vidaus politikoje.
Politikė teigia nematanti Vyriausybės bei premjero Sauliaus Skvernelio pastangų dėl Astravo AE keliamos grėsmės kalbėtis su galingiausiomis Europos Sąjungos valstybėmis. Visgi Europos Parlamento narė pripažįsta, kad, jos nuomone, vienintelė Lietuvos galimybė sustabdyti Astravo AE buvo pastatyti nuosavą, saugią Visagino AE.
„Girdžiu tik Lietuvos vidaus politikoje šiuos klausimus keliamus. (...) Aš nematau, kad premjeras važiuotų kur nors į Vokietiją, nematau, kad premjeras važiuotų į Prancūziją ar kitas galingiausias Europos Sąjungos valstybes. Taip, aš matau susitarimą su Lenkija, kas yra labai gerai, matau stringančius susitarimus su kitomis Baltijos valstybėmis, bet Europos Sąjungoje niekur nesu mačius nei laiško kokio nors mūsų valdžios, nei nieko. Tik kiek mes keliame (Europos Parlamente – ELTA) per komitetus, per įvairiausius raštus kaip Europos parlamentarai kartas nuo karto, bet tai viskas“, – LRT radijui teigė R. Juknevičienė.
Vienintelė ir pagrindinė galimybė sustabdyti Astravą buvo pastatyti Visagino atominę.
Europos Parlamento narė įsitikinusi, kad šioje stadijoje, kai Astravo AE jau beveik pastatyta Lietuvai vienintelis būdas yra bent jau siekti, kad atominė elektrinė Baltarusijai ekonomiškai neapsimokėtų. R. Juknevičienė įsitikinusi, kad Lietuva galėjo sustabdyti Astravo AE tik pasistačiusi Visagino AE.
„Vienintelė ir pagrindinė galimybė sustabdyti Astravą buvo pastatyti Visagino atominę. Žmonės gal nelabai tai supranta, bet 2012 metais, kada vyko pritariamasis referendumas tiesiog buvo informacinė Kremliaus, sakyčiau, ataka prieš Lietuvą ir žmonės išsigando trijų tuomet, atrodo, statomų elektrinių ir balsavo prieš, tuo labiau, kad įsijungė ir dabartiniai valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai tuometiniai, politinės jėgos tiesiog kovodamos vidaus politines kovas“, – teigė R. Juknevičienė.
Europos Parlamento narė teigia, kad, jei Lietuva būtų pradėjusi statyti Visagino atominę elektrinę, pasak jos, antros elektrinės pastatyti nebūtų įmanoma.
„Tiesiog tie laidai, kuriais mes esame sujungti per Baltarusiją su Rusija, Estija ir Latvija, tas vadinamas BRELL žiedas, nes atominė elektrinė nėra tik kaip namas pastatytas, kuris gali veikti autonomiškai. Atominei elektrinei reikia laidų pralaidumo, tam tikri fizikiniai dėsniai veikia atominėje elektrinėje ir antros elektrinės su tokiu dideliu galingumu tiesiog fiziškai būtų neįmanoma pastatyti“, – sakė R. Juknevičienė.
„Mes būtume užėmę šitą erdvę su Visagino atomine elektrine, saugia, su japonišku reaktoriumi, be rusiškų įtakų ir tokiu būdu mes galėjome sustabdyti“, – pridūrė ji.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda, savo metinėje kalboje komentuodamas Astravo AE statybas, teigė, kad Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą ES kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Vis dėlto šalies vadovas pridūrė, kad vietinės reikšmės memorandumai šioje situacijoje nebepadės.
Savo ruožtu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas informuoja, jog šiuo metu yra deramasi su Baltijos šalimis dėl bendro plano, kaip išvengti Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimo į rinką. Toks susitarimas, pasak ministro, leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...