- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2021 metais bus subalansuotas – jis turėtų siekti 2,477 mlrd. eurų, arba 7,5 proc. (172,411 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiemet.
Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam PSDF 2021 metų biudžeto projektui, o galutinai jį tvirtins Seimas. Palyginti su pirminiu PSDF biudžeto projektu, jo planuojamos pajamos ir išlaidos didėja 4,5 proc., arba 107,183 mln. eurų.
„Bendros PSDF išlaidos kitais metais yra numatomos 2,48 mlrd. eurų, jeigu žiūrėsime ir lyginsime su pirminiu projektu, tai jos iš viso yra padidintos 108 mln. eurų“, – posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak jo, į biudžetą papildomai įtraukti priedai medikams ir dirbantiems su COVID-19 pacientais (45,6 mln. eurų), vaistų išlaidų padengimui (31 mln. eurų), sveikatos priežiūrai, įskaitant medikų darbo užmokesčio didinimui (26 mln. eurų).
„Po pusmečio, matydami, kokia yra situacija su kovidu, turėsime svarstyti ir pasirengti, jeigu laisvų lėšų liks, ir tartis dėl jų nukreipimo dar medikų atlyginimams“, – sakė ministras.
Medicininei reabilitacijai, ortopedijos priemonėms skirta dar 4 mln. eurų.
Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,235 mlrd. eurų (0,1 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų. „Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 1,535 mlrd. eurų (3 proc. mažiau), valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 700,264 mln. eurų (7,7 proc. daugiau).
Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 202,987 mln. eurų – 5,1 karto daugiau nei numatyta šiemet, kitos pajamos – 38,729 mln. eurų (19,3 proc. daugiau).
Palyginti su pirminiu PSDF biudžeto projektu, planuojamos sveikatos draudimo įmokos padidintos 0,8 proc. (18,404 mln. eurų), o valstybės biudžeto asignavimai – 77,7 proc. (88,779 mln. eurų).
Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 1,7 mlrd. eurų (12,6 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 450 mln. eurų (25,2 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 98,068 mln. eurų (53,3 proc. daugiau).
Palyginti su pirminiu projektu, šios išlaidos padidintos atitinkamai 1,6 proc. (26,177 mln. eurų), 7,4 proc. (31,086 mln. eurų) ir 1,9 proc. (1,819 mln. eurų).
Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms kitąmet ketinama skirti 185,92 mln. eurų – 40,3 proc. daugiau nei šiemet. Palyginti su pirminiu projektu, šios išlaidos padidintos net 33,9 proc., arba 47,101 mln. eurų.
Šiemet buvo suplanuota 200,8 mln. eurų PSDF pajamų pervesti į fondo rezervą, 2021 metais pervedimai į rezervą neplanuojami. Neskaičiuojant šių pervedimų, kitąmet PSDF išlaidos bus 17,7 proc. (373,211 mln. eurų) didesnės nei numatyta šiemet.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...