Prognozės šokiruoja: nuo drakoniškų šildymo sąskaitų gali išgelbėti tik šiltesnė žiema?

– Žmonės sako gavę dvigubai didesnes sąskaitas už lapkričio mėnesį. Kalbant apie sumas, kurias reikės susimokėti už šiltą gyvenimą žiemą, čia jau blogai ar gali būti dar prasčiau?

– Jeigu lygintume su spalio mėnesiu, tai jos dėl suprantamų priežasčių didesnės, nes spalį ne visą mėnesį buvo šildoma, todėl stebime tokius pokyčius. Bet jeigu lygintume pereitų ir šių metų lapkričio mėnesius, tai šildymo sąskaitos išaugo beveik dviem trečdaliais. Jei tie, kurie veda statistiką, pasižiūrėtų praeitų metų duomenis, vidutiniškai Lietuvoje šildymo sąskaitos kaina išaugo 60 proc. Ir, žinoma, tai nieko nedžiugina. Kalbant apie ateitį, tai lapkritis buvo gana švelnus, o kai prasidės šaltieji mėnesiai – gruodis, sausis, vasaris, žinoma, situacija keisis. Kadangi kainos šilumos vieneto bus maždaug tokios pačios, dėl to didesnio suvartojimo šildymo sąskaitos dar augs.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugeliui burnoje pasidarė rūgštu pasižiūrėjus į skaičius, bet gali būti dar rūgščiau? Juolab kad orai nelepina...

– Tikrai taip. Šis lapkritis buvo gerokai šaltesnis nei prieš metus, tad šiemet apie 10–11 proc. šilumos buvo suvartota daugiau nei 2021 m. lapkritį. Tai lėmė ir sąskaitų dydį.

– Ar situacija visuose miestuose yra vienoda, ar vis dėlto tie skirtumai išlieka – vieni moka pigiau, o kitiems šildymas atsieina brangiau?

– Šiais metais ypatybė ta, kad ir miestai labai išsidiferencijavo pagal tai, kokį kurą vartoja. Na, o pats didžiausias skirtumas yra atskiri namai, atskiri pastatai. Mes turime pačią pigiausią šilumos kainą didžiuosiuose miestuose, sakysim, apie 8 ct. O maži miesteliai, kur šildoma tik dujomis, ten šilumos kaina yra virš 20 ct. Tai yra tris kartus didesnė.

– Aštuoni centai – tai yra biokuras, mazutas, kaip galėtumėte išskirstyti? Ar vilniečiai, tarkim, besišildantys mazutu gal pataupė netgi labiau nei kiti miestai?

Šildymo sąskaitos dar augs.

– Žinoma, jeigu nebūtų pradėję deginti mazuto ir pasilikę prie gamtinių dujų, kurios yra du kartus brangesnės, tai šilumos sąskaitos būtų gerokai didesnės. Bet kalbant apie visą Lietuvą, matome tendenciją lapkričio mėnesio, kad didieji miestai, kurie dar kol kas degina tik biokurą, turi labai panašias šilumos kainas – apie 8–9 ct. Tada mažesni miestai – apie 12–13 ct. Na, o tie, kurie neturi biokuro arba degina vien gamtines dujas, ten kaina siekia virš 20 ct.

– Gal jau bandėte paskaičiuoti, ar daug skolininkų už pirmus mėnesius, kurie jau negalėjo apmokėti sąskaitų?

– Turbūt priešingai yra. Pirmiausia – lapkritis yra pirmas toks mėnuo, už kurį jau reikia mokėti gana reikšmingas šildymo sąskaitas, dar iki mėnesio pabaigos tą galima padaryti. Vėlavimas pasirodys tik sausio mėnesį. Mėnuo duodamas susimokėti. Na, o kitas dalykas – šiemet daugiau žmonių gauna kompensacijas už šildymą. O gaunantys jas turi ir laiku jas apmokėti, tai labai drausmina.

– Kompensacijos ir galimybė išsimokėti už šildymą per visus metus, jūsų nuomone, palengvina žmonėms gyvenimą?

– Kadangi šis šildymo sezonas bus pats brangiausias, tai sunku pasakyti, kiek bus vartotojų, pageidaujančių tokio atidėjimo. Bet kadangi tie, kuriems sunku susimokėti už šildymą, kreipėsi dėl kompensacijų, tai jiems toks atidėjimas netaikomas. Statistika rodo, kad tokių, kurie prašytų atidėti mokėjimus, labai maža dalis.

– Nuo didelių sąskaitų gali išgelbėti šiltesni orai. O ar dar yra kokių nors rodiklių, kuriems pasikeitus mes galėtume mokėti šiek tiek mažiau nei buvo tikimasi?

– Kol kas optimistiškai nuteikia biokuro kainos. Kelias savaites iš eilės jo kainos krenta. O jos tiesiogiai veikia mūsų šilumos kainas. Tai – vienas faktorius, kuris galbūt atneš geras naujienas kitiems metams. Na, ir, žinoma, ko galima tikėtis, tai tik šiltesnės žiemos. Tada tikrai šildymo sąskaitos būtų mažesnės.