- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stovime šalia kalėdinės eglutės, bet šįkart – ne apie kalėdines dovanėles, o apie tas „dovanėles“, kurias lietuviai po lapkričio mėnesio jau gavo iš šilumos tiekėjų – sąskaitas. Kokios jos dar gali būti ateityje, į LNK žurnalistės klausimus atsakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
– Žmonės sako gavę dvigubai didesnes sąskaitas už lapkričio mėnesį. Kalbant apie sumas, kurias reikės susimokėti už šiltą gyvenimą žiemą, čia jau blogai ar gali būti dar prasčiau?
– Jeigu lygintume su spalio mėnesiu, tai jos dėl suprantamų priežasčių didesnės, nes spalį ne visą mėnesį buvo šildoma, todėl stebime tokius pokyčius. Bet jeigu lygintume pereitų ir šių metų lapkričio mėnesius, tai šildymo sąskaitos išaugo beveik dviem trečdaliais. Jei tie, kurie veda statistiką, pasižiūrėtų praeitų metų duomenis, vidutiniškai Lietuvoje šildymo sąskaitos kaina išaugo 60 proc. Ir, žinoma, tai nieko nedžiugina. Kalbant apie ateitį, tai lapkritis buvo gana švelnus, o kai prasidės šaltieji mėnesiai – gruodis, sausis, vasaris, žinoma, situacija keisis. Kadangi kainos šilumos vieneto bus maždaug tokios pačios, dėl to didesnio suvartojimo šildymo sąskaitos dar augs.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Daugeliui burnoje pasidarė rūgštu pasižiūrėjus į skaičius, bet gali būti dar rūgščiau? Juolab kad orai nelepina...
– Tikrai taip. Šis lapkritis buvo gerokai šaltesnis nei prieš metus, tad šiemet apie 10–11 proc. šilumos buvo suvartota daugiau nei 2021 m. lapkritį. Tai lėmė ir sąskaitų dydį.
– Ar situacija visuose miestuose yra vienoda, ar vis dėlto tie skirtumai išlieka – vieni moka pigiau, o kitiems šildymas atsieina brangiau?
– Šiais metais ypatybė ta, kad ir miestai labai išsidiferencijavo pagal tai, kokį kurą vartoja. Na, o pats didžiausias skirtumas yra atskiri namai, atskiri pastatai. Mes turime pačią pigiausią šilumos kainą didžiuosiuose miestuose, sakysim, apie 8 ct. O maži miesteliai, kur šildoma tik dujomis, ten šilumos kaina yra virš 20 ct. Tai yra tris kartus didesnė.
– Aštuoni centai – tai yra biokuras, mazutas, kaip galėtumėte išskirstyti? Ar vilniečiai, tarkim, besišildantys mazutu gal pataupė netgi labiau nei kiti miestai?
Šildymo sąskaitos dar augs.
– Žinoma, jeigu nebūtų pradėję deginti mazuto ir pasilikę prie gamtinių dujų, kurios yra du kartus brangesnės, tai šilumos sąskaitos būtų gerokai didesnės. Bet kalbant apie visą Lietuvą, matome tendenciją lapkričio mėnesio, kad didieji miestai, kurie dar kol kas degina tik biokurą, turi labai panašias šilumos kainas – apie 8–9 ct. Tada mažesni miestai – apie 12–13 ct. Na, o tie, kurie neturi biokuro arba degina vien gamtines dujas, ten kaina siekia virš 20 ct.
– Gal jau bandėte paskaičiuoti, ar daug skolininkų už pirmus mėnesius, kurie jau negalėjo apmokėti sąskaitų?
– Turbūt priešingai yra. Pirmiausia – lapkritis yra pirmas toks mėnuo, už kurį jau reikia mokėti gana reikšmingas šildymo sąskaitas, dar iki mėnesio pabaigos tą galima padaryti. Vėlavimas pasirodys tik sausio mėnesį. Mėnuo duodamas susimokėti. Na, o kitas dalykas – šiemet daugiau žmonių gauna kompensacijas už šildymą. O gaunantys jas turi ir laiku jas apmokėti, tai labai drausmina.
– Kompensacijos ir galimybė išsimokėti už šildymą per visus metus, jūsų nuomone, palengvina žmonėms gyvenimą?
– Kadangi šis šildymo sezonas bus pats brangiausias, tai sunku pasakyti, kiek bus vartotojų, pageidaujančių tokio atidėjimo. Bet kadangi tie, kuriems sunku susimokėti už šildymą, kreipėsi dėl kompensacijų, tai jiems toks atidėjimas netaikomas. Statistika rodo, kad tokių, kurie prašytų atidėti mokėjimus, labai maža dalis.
– Nuo didelių sąskaitų gali išgelbėti šiltesni orai. O ar dar yra kokių nors rodiklių, kuriems pasikeitus mes galėtume mokėti šiek tiek mažiau nei buvo tikimasi?
– Kol kas optimistiškai nuteikia biokuro kainos. Kelias savaites iš eilės jo kainos krenta. O jos tiesiogiai veikia mūsų šilumos kainas. Tai – vienas faktorius, kuris galbūt atneš geras naujienas kitiems metams. Na, ir, žinoma, ko galima tikėtis, tai tik šiltesnės žiemos. Tada tikrai šildymo sąskaitos būtų mažesnės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...