- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nei užsitęsusi pandemija, nei gresiantys nauji karantino suvaržymai neveikia Lietuvos verslo prekybos su užsienio partneriais apimčių. Priešingai, pasak verslumo ir eksporto plėtros agentūros "Versli Lietuva", pandemija atvėrė didesnių galimybių kai kuriems sektoriams.
Agentūros "Versli Lietuva" analitikai apžvelgė 2020 m. pirmojo pusmečio eksporto tendencijas ir, atsižvelgdami į prekybą su užsieniu veikiančius veiksnius, nustatė prognozes šiems ir kitiems metams.
Šuolis dėl mūsų prekių
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2021 m. pirmą ketvirtį eksportuotų prekių ir paslaugų vertė išaugo 10 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. "Pirmo šių metų ketvirčio statistika rodė, kad eksportas dar tik įžengė į atsigavimo stadiją po pernai metų patirto pandeminio šoko, tačiau jau antrą ketvirtį eksporto rodikliai labai pagerėjo, eksporto apsukos ne tik kad pasiekė priešpandeminį lygį, bet tapo dar spartesnės", – aiškino Jonė Kalendienė, "Verslios Lietuvos" Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
"Verslios Lietuvos" skaičiavimai rodo, kad 2021 m. pirmą pusmetį prekių eksportas augo 9 proc., palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, arba 2,5 mlrd. eurų. Labiausiai tam įtakos turėjo penktadaliu augusios eksporto apimtys. "Matome, kad sėkmingam eksporto augimui nekliudo ir tai, kad iki šiol neatsikūrė energetinių produktų eksporto kreivė, kuri iki šiol išlieka labai netolygi ir priklausoma nuo Lietuvoje pagaminamų energetinių produktų kainų svyravimų", – sako J.Kalendienė. Pirmą šių metų pusmetį energetinių produktų eksportas buvo beveik 652 mln. eurų, arba 34 proc. mažesnis, palyginti su 2019 m. pirmu pusmečiu.
Lietuvos eksportuotojai, nenorėdami prarasti pozicijų tarptautinėje prekybos arenoje, turės dar labiau didinti investicijas į gamybos pajėgumus.
"Verslios Lietuvos" Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pamažu kečiasi ir reeksportuojamų prekių kryptis – per metus reeksportas į Rusiją susitraukė 5,1 proc., į Baltarusiją – 14 proc., o į Lenkiją išaugo 47 proc., Latviją – 12 proc.
Kiek lėčiau atsigauna paslaugų eksportas, kurio vertė šių metų pirmą pusmetį, palyginti su tokiu pačiu priešpandeminiu laikotarpiu, paaugo tik 2,4 proc., nors antrą šių metų ketvirtį įsibėgėjo ir ūgtelėjo 22 proc.
2021 m. pirmą pusmetį lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, paaugo penktadaliu. Statistikos departamento duomenys rodo, kad aukštos pridėtinės vertės dalis bendrame lietuviškos kilmės prekių eksporte siekė 7,3 proc.
Tarp sektorių chemijos pramonė ir toliau išlieka eksporto lydere, šiemet per pirmus šešis mėnesius eksportavusi 625 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Reikšmingai prie lietuviškų gaminių eksporto vertės augimo 2021 m. pirmą pusmetį prisidėjo baldų ir medienos bei inžinerinė pramonė. Tabako gaminių ir popieriaus bei jo gaminių pramonėms šie metai kol kas nebuvo sėkmingi.
Iššūkius įveikė ir partneriai
"Verslios Lietuvos" analitikų vertinimu, Lietuvos eksportas toliau augs, nes pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonominis augimas šiuo metu yra labai spartus, o tai tiesiogiai veikia eksporto apimtis ir kainas.
"Tarptautinės organizacijos gerina ekonomikos augimo prognozes, tad eksporto paklausos potencialas išlieka labai didelis ir prognozes koreguojame aukštyn. Taigi lietuviškos kilmės prekių eksporto 2021 m. metinė vertė (be energetinių produktų) turėtų augti 17 proc., prekių reeksporto (be energetinių produktų) augs iki 12,7 proc., o paslaugų – iki 8,9 proc. Kitąmet, tikintis išlaikyti tą patį spartų ES ekonomikų augimo tempą, prognozuojamas 14,6 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas, 12 proc. – reeksporto augimas ir 8,5 proc. – paslaugų eksporto augimas", – sako J.Kalendienė.
Jos teigimu, eksporto prognozių gerinimą lemia ir šiemet dėl išaugusios paklausos kilusios visų žaliavų kainos – brango metalai, žaliavinė nafta, žaliavinė mediena, plastikai, žemės ūkio produktai.
"Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos eksportuotojai yra priartėję prie gamybos pajėgumų panaudojimo ribų, tad norėdami atliepti augančią paklausą ir nenorėdami prarasti pozicijų tarptautinėje prekybos arenoje, turės dar labiau didinti investicijas į gamybos pajėgumus", – teigė J.Kalendienė.
Proga įeiti į naujas rinkas
Tradiciškai Lietuvos eksporto apimtis gali paveikti ir politinės aplinkos grėsmės. Vis dėlto "Verslios Lietuvos" atstovės akcentavo, kad lietuviškas verslas yra gerai diversifikavęs savo eksporto kryptis ir taip sumažinęs priklausomybę nuo politiškai nestabilių režimų, todėl esamos ar naujos ekonominės sankcijos Baltarusijai ir galimai blogėjantys ekonominiai santykiai su Kinija didelės žalos Lietuvos ekonomikai nepadarytų.
"Verslios Lietuvos" Eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos įmonės gali pasinaudoti palankiai susiklosčiusiais santykiais su Taivanu ir įžengti į šią rinką.
"Manome, kad eksportas, anksčiau tekęs Kinijos rinkai, iš dalies gali būti nukreiptas į Taivano rinką. Lietuviškos kilmės eksporto struktūra Kinijoje ir Taivane yra šiek tiek panaši – į abi valstybes eksportuojama mediena ir jos gaminiai, optikos prietaisai – daugiausia lazeriai, chemijos produktai. Į Taivaną dabar būtų palankus metas įžengti Lietuvos maisto ir gėrimų gamintojams, tekstilės gaminių kūrėjams, nes taivaniečiai palankiai vertina lietuviškus gaminius. Tai taip pat atveria puikias galimybes e.komercijai", – teigė R.Uždavinytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą2
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai15
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...