Profesorius apie investicijas į mokslinius tyrimus: didelės grąžos iš karto tikėtis nevertėtų

Naujosios Vyriausybės programos projekte akcentuojamas investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) augimas. Joje rašoma, kad iki 2024 metų šios srities finansavimui numatoma skirti 1,5 proc. nuo BVP. Vertindamas tokius naujosios Vyriausybės užmojus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algirdas Augustaitis pastebi, kad pernelyg staigiai investuojant į MTEP kyla rizika, jog bus griebtasi menkaverčių vienadienių projektų įgyvendinimo.

Profesorius taip pat pažymi, kad MTEP srityje vertinami ilgamečiai ir nuodugnūs projektai, todėl itin svarbu, kad lėšos, skiriamos mokslinimas tyrimams, būtų ilgalaikės ir nuolatinės.

„Kyla klausimas, ar ne per intensyviai didinamas finansavimas. Kartą jau buvo išmesti pinigai kuriant įvairius (mokslo – ELTA) slėnius: buvo skirta daug pinigų, o kai kurie pirkti aparatai liko net neišpakuoti (...). Tad jei labai intensyviai bus metami pinigai, ar mokslas sugebės juos sėkmingai įsisavinti ir ar iš karto bus gaunama labai didelė grąža. Šitame rizikos tikrai yra“, – Eltai teigė jis.

Kyla klausimas, ar ne per intensyviai didinamas finansavimas.

A. Augustaitis pažymėjo, kad tiek Europoje, tiek visame pasaulyje vertinami ilgamečiai moksliniai tyrimai, tad MTEP skiriamos lėšos neturėtų būti vienkartinės, o ir greitos grąžos tikėtis nevertėtų.

„Bandant vytis Europą reikėtų labai rimtų programų ir kad skirtos lėšos nebūtų vienkartinės. Reikalingi ilgamečiai tyrimai, išvystytos ilgos jų sekos. Tai Europoje yra pagrindinis rodiklis, kuris yra vertinamas (...). Su vienerių metų tyrimais galima Europoje, pasaulyje nė nesirodyti. Pageidautina, kad būtų išvystytos 20–25 metų tyrimų sekos. Tad negalime vaizduotis, kad skyrus lėšas tyrimams šie iš karto duos grąžą“, – tikino jis.

Anot profesoriaus, viena iš strategijų, kaip būtų galima efektyviai panaudoti MTEP vystymui skirtas lėšas, yra atsigręžti ir kritiškai peržiūrėti jau anksčiau pradėtus vykdyti projektus. Jis taip pat pridūrė, kad, nors į naujus mokslinius tyrimus šiuo atveju reikėtų žvelgti kiek atsargiau, jų taip pat nereikėtų ignoruoti.

„Manau, mokslininkai tikrai pateiktų vertų ir reikalingų pasiūlymų, dėl to bėdų nekiltų (...). Vėlgi siūlyčiau labai kritiškai peržiūrėti visa tai, kas šiuo metu yra vykdoma, nes, kaip minėjau, ilgos tyrimų sekos yra vertybė, o kad tos sekos nežlugtų, į jas reikia investuoti. Tuomet ir (mokslinių tyrimų – ELTA) grąža būtų daug greitesnė“, – sakė A. Augustaitis.

„Tuo metu su naujų mokslinių tyrimų kūrimu, sakyčiau, reikėtų elgtis kiek atsargiau (...), bet jų ir neignoruoti. Verta peržiūrėti visa, kas buvo daroma iki šiol ir, jei reikia, tuos (tyrimus – ELTA) paspartinti. Nes visa tai, kas vyksta pastaruosius 20–25 metus, dėl dažnai vis mažinamo investavimo dabar yra ant griuvimo ribos“, – pridūrė jis.

Vertindamas galimybę dėl didesnio finansavimo augti mokslininkų bendruomenei, A. Augustaitis teigė, kad to tikėtis būtų tikslinga tik tuomet, jei MTEP sričiai skiriamos lėšos būtų nuolatinės ir mokslininkams būtų suteikiamas didesnis profesinis užtikrintumas.

„Plėstis (mokslininkų bendruomenei – ELTA) būtų paskata, jeigu skiriamos lėšos būtų pastovios. O dažniausiai atsitinka taip, kad šiandien pinigų yra, o rytoj – nebe. Dėl to sunku priimti prie projektų dirbti naujus žmones (...). Atrodo, turi labai gerų doktorantų, o perspektyvos moksle jiems nėra, nebent koks trumpalaikis projektas. Ilgalaikiškumas ir užtikrintumas, jeigu jau atėjai į mokslą ir nusipelnei ten būti, turi būti garantuotas“, – Eltai teigė profesorius.

S. Skvernelis pripažino, kad trokštamos pažangos pasiekti nepavyko

Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pripažino, kad kadenciją baigiančiai Vyriausybei per ketverius metus nepavyko pasiekti trokštamos pažangos MTEP srityje. Jis taip pat priduria, kad naujosios Vyriausybės tikslas yra ambicingas, tačiau pabrėžia, kad tai neturėtų būti daroma tik formaliai.

„Iš tikrųjų tai (MTEP vystymas ir finansavimas – ELTA) buvo svarbi tema nuolatinėje darbotvarkėje ir būdavo dažnai tam tikra dilema dėl lėšų įsisavinimo. Padaryti menkaverčius projektus ar išleisti kažkokios abejotinos kokybės publikacijas ir tokiu būdu uždėti paukščiuką (prie punkto – ELTA) „įsisavinta“ yra viena, o kad jos iš tiesų būtų investuotos, yra kita.

Na, tikrai, čia, sakykime, tokio progreso, kurio mes tikėjomės ir norėjome, nepavyko padaryti. Bet padarytos techninės, organizacinės ir teisinės prielaidos jo siekti. Tas 1,5 proc. (finansavimas nuo BVP – ELTA) yra išties ambicingas tikslas, jei bus pasiektas, tebus galima sveikinti. Vėlgi svarbu, kad tai nebūtų padaryta formaliai, nes formalus šių lėšų įsisavinimas gali būti pasiektas, bet naudos, kalbant apie pridėtinę vertę, nebus jokios“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė laikinasis premjeras.

S. Skvernelis taip pat pridūrė, kad linki naujajai ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei glaudesnio bendradarbiavimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei jį pavyko užtikrinti kadenciją baigiantiems valdantiesiems.

Vyriausybės programos projekte akcentuojamas investicijų į MTEP, ypač privačių, augimas. Sėkmės rodikliu įvardijamas tikslo, kad valstybės ir privataus sektoriaus investicijos į MTEP 2030 metais sieks 2 proc. nuo BVP, įgyvendinimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis...

Alis... portretas
įsisavins dar likę tarybiniai mokslininkai,- tuščių straipsnių rašytojai... ant popieriaus lengva, o pabandyk į gyvenimą pateikti...

svarbiausias mokslianyku su vistos smegenelem

svarbiausias mokslianyku su vistos  smegenelem portretas
30 -ties metu isradimas yra kaip ysisavint 2% BVP ... visi vilas statosi , atostogauja maljorkoj ,tenerifej , visi po boba ir tris sekreTARKAS ysitaise ,visi mokslinius projektus kuria [[ilgalaikius] -kad iki pensijos uztektu ir darpersonalinei pensijai liktu ... cia tas pats kas su lietuviskais karzygiais generolais ,feldmarsalais[ pries tai buvusiais rusu praporscikais ]svarbiausiai ilgalaikis kylantis nuo 1,5%--iki pazadetu naujos vyriausybybes 2,5 %nuo BVP mokejimas ..auksiniams saukstams , nurasytai technikai pirkti ,sau atlyginimus kelti ir uliavoti ant prasiktos tevynes lietuvos griuvesiu , bespjaudant y praeinancius pro saly savus tautiecius....

Gal metas profesorius vadinti šmikodarininkais?

Gal metas profesorius vadinti šmikodarininkais? portretas
KAIP KURIAMA “GEROVĖS“ LIETUVA? Vienas iš kelių – projektų kūrimas ir vykdymas. Tik kažkas turi parašyti ir galimybių studijas, ir tuos projektus, tad vadovauja profesūra, tautos „žiedas“, o išties sistema tokia: studentai dirba kaip bitės. Prirašo neretai jie skiedalų, nes ir iki magistro studijų prisiyrę nemoka nei tyrimų metodikų suregzt pagal savo studijų kryptį, nei literatūrą persiskaityt bent jau anglų k., nemoka nei rašyti kompiuteriu, nei bent 3 žodžių sakinį valstybės kalba suregzt. O pretenzijos tapti žmonėmis su magistro laipsniu. Profesūra juos kepa kaip kokius keksiukus, išleidžia diplomuotus teisininkus, vadybininkus,parengtus greituoju būdu, už didelius pinigus. Tik bėda, kad tie studentų diplominiai suskaitmeninti. Ten tokių kuriozų yra, kad užsienio profesūra krenta juokais. Keverzones aprobuoja profesūra, pinigai už diplomą juk dideli, susidėti į kišenę, ne į kokio universitetėlio kasą. Klausimas: tokie magistrantai ateina į darbo vietas, dirbt nepajėgūs, kas bus?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių