- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje nuspręsta didžiuosius konteinerinius laivus, vadinamuosius „dičkius“, pagal rinkliavas prilyginti vidutiniams laivams.
Neįtikėtinai dideli laivai
Pagrindinis rodiklis, kuris nusako laivo dydį yra bendras tonažas - suminis visų laivo patalpų dydis. Šis aiškinimas apie bendrąjį tonažą itin svarbus, nes Vyriausybė priėmė nutarimą visus didžiuosius konteinerinius laivus skaičiuojant laivų rinkliavas laikyti ne didesniais nei 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo.
Iki šiol didžiausias į Klaipėdos uostą atplaukęs konteinerinis laivas yra 366 metrų ilgio ir 48 metrų pločio „MSC Topaz“. Jo bendras tonažas 141 tūkst. 754 tonos.
Antras pagal dydį apsilankęs Klaipėdos uoste yra 363 metrų ilgio „MSC Francesca“. Jos bendras tonažas 131 tūkst. 771 tona.
Kad suprastume, kokio tai yra dydžio laivai reikia žvilgtelėti į Lietuvos laivų registrą. Šių metų rugsėjo 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo registruota 100 laivų. Bendras jų tonažas siekė 364 tūkst. 28 tonas. Tai yra kaip 2,5 „MSC Topaz“ laivo. Arba „MSC Topaz“ pagal dydį yra beveik toks pats, kaip Lietuvos jūrų registre registruoti 6 „DFDS Seaways“ jūrų keltai. Jų bendras tonažas - 142 tūkst. 933 tonos. Neįtikėtina, koks didelis yra „MSC Topaz“ laivas.
Gdanske rinkliavos mažesnės
Tačiau beveik 142 tūkst. tonų atplaukus į Klaipėdos uostą virs 60 tūkst. tonų. Visiems didesniems kaip 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo laivams Lietuvoje bus taikomas maksimalus 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo dydis skaičiuojant laivo, navigacinę, krantinės, sanitarinę ir uosto akvatorijos rinkliavas.
Tai reiškia, kad visiems didesniems nei 60 tūkst. tonų talpos konteineriniams laivams rinkliavos Klaipėdos uoste gerokai sumažės. Iki šiol jos buvo neproporcingai didelės palyginti su kitais uostais.
Viename pagrindinių Baltijos jūros konteinerių skirstymo centre Gdanske rinkliavos yra beveik tris kartus mažesnės nei Klaipėdoje.
Bendro 131 tūkst. 771 tonos tonažo „MSC Francesca“, nors ir atplaukdama į Klaipėdą pustuštė sumokėdavo 72,1 tūkst. eurų rinkliavų. Toks pats laivas Gdansko uoste mokėdavo 25,1 tūkst. eurų. Netgi ir pritaikius maksimalų 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo dydį „MSC Francesca“ vis tiek sumokės 36,3 tūkst. eurų rinkliavų. Bet palyginti su Gdansko uostu, tai jau bus maždaug „padorus“ skaičius.
Nenori prarasti „dičkių“
Galima ir nieko nedaryti, galvoti, kad didieji laivai vis tiek plauks į Klaipėdą ir konteinerių krova augs taip, kaip augo šiais metais. Nuo 38 tūkst. TEU konteinerių sausį iki beveik 82 tūkst. TEU konteinerių per mėnesį rugpjūtį.
Iš viso per 9 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 531 tūkst. 444 TEU konteinerių, kai pernai per visus metus jų buvo 472 tūkst. 998 TEU.
Bet su rinkliavomis, kaip ir su mokesčiais, jų negalima beprotiškai didinti, nes verslas išeis kitur, o mokesčių mokėtojai ners į šešėlį. Palikus neadekvačiai dideles rinkliavas didiesiems konteineriniams laivams, jie Klaipėdos uoste ilgai nesilaikytų. Tos linijos, kurios jau susiformavo „Klaipėdos Smeltę“ valdančios MSC grupės dėka, bet kada gali pasukti kitur, kad ir į tą patį Gdanską.
Juo labiau, kad Klaipėdos uoste nėra pakankamų gylių, kad būtų galima pilnai pakrauti didelius laivus. Realiai tai daryti ir nebūtų reikalo, nes linijiniai laivai niekada pilnai nepasikrauna ar neišsikrauna viename uoste.
Vertindama tai, kad konteinerių gabenimo verslas Klaipėdoje turėtų perspektyvas, Susisiekimo ministerija ir pasiūlė mažinti rinkliavas didiesiems konteineriniams laivams, nepriklausomai nuo jų dydžio skaičiuojant jas iki 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo.
Vertinama, kad dėl tos nuolaidos Klaipėdos uostas per metus negaus iki 750 tūkst. eurų rinkliavų. Tačiau atsiradus naujiems laivams, naujoms linijoms tikimasi papildomai į Klaipėdą kasmet pritraukti maždaug 3,5 mln. eurų didesnių pajamų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...