- Gabija Sabaliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Laimės valandos prasideda!", "Ko gero, pigiausias taksi", "Savaitgalį pirkite pigiau", – tokiomis žinutėmis bei elektroniniais laiškais prekybininkai kasdien atakuoja vartotojus pranešdami apie geriausius savo pasiūlymus. To nenorintiems tenka susitaikyti, kad vaistų nuo brukalo nėra.
"Laimės valandos prasideda!", "Ko gero, pigiausias taksi", "Savaitgalį pirkite pigiau", – tokiomis žinutėmis bei elektroniniais laiškais prekybininkai kasdien atakuoja vartotojus pranešdami apie geriausius savo pasiūlymus. To nenorintiems tenka susitaikyti, kad vaistų nuo brukalo nėra.
Reklamos neatsisakysi
Vilnietis Audrius kasdien gauna bent po vieną elektroninį laišką, raginantį išsigryninti pinigų ar pasinaudoti kitomis finansinėmis paslaugomis. Kad panaši reklama ramybėje jį paliks savaime, vyras tikėjosi išsiregistravęs iš šiuo metu atkakliai reklamuojamos elektroninių mokėjimų sistemos mokejimai.lt – juk kai nebesi vartotojas, kasdienės sistemos paslaugos, apie kurias jų teikėjas vis primena, nebeaktualios. Tačiau pabandęs susisiekti su sistemos atstovais Audrius sužinojo, kad jo duomenys, nuo elektroninio pašto adreso iki asmens kodo, vis tiek liko duomenų valdytojui, kuris nutraukti pranešimų srauto neturi ir neprivalo.
"Toje sistemoje užsiregistruoti mane sugundė reklama, kuri žadėjo, kad atsiskaityti už komunalines paslaugas galėsiu nemokamai, – prisiminė Audrius. – Tačiau paaiškėjo, kad teikiama paslauga nesiskiria nuo elektroninės bankininkystės, tad panorau išsiregistruoti."
Audriaus teigimu, sistemos atstovai jam paaiškino, kad sukurdamas savo paskyrą jis sutiko su visomis sąlygomis, vadinasi, ir su duomenų naudojimu, nors registracijos anketoje apie šias sąlygas nė nebuvo užsiminta.
"Aš supratau, kad teisiškai jie tebegali naudoti mano duomenis. Neabejoju, kad reklaminė akcija buvo pigus būdas surinkti klientų duomenis, kuriuos vėliau neaišku kam bus galima panaudoti", – svarstė jis.
Duomenis dalija kitiems
2013-aisiais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) gavo 343 skundus dėl esą netinkamo asmens duomenų naudojimo, iš jų 59 – dėl tiesioginės rinkodaros. Kaip patvirtino VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vedėja Aušra Gučienė, nagrinėjant tokius skundus paaiškėja, kad dažniau kalti būna reklaminio brukalo siuntėjai, o ne vartotojai, kuriuos atakuoti reklaminiais pranešimais galima tik gavus jų sutikimą. Nors kai kuriais atvejais vartotojo teisės apsaugoti savo duomenis, o kartu ir išvengti bereikalingų reklaminių žinučių pažeidžiamos, įmonės bent jau nedalija savo klientų kontaktų į kairę ir į dešinę. VDAI atstovė patvirtino, kad atvejai, kai įmonės tarpusavyje apsikeičia vartotojų kontaktais, o šie, pavyzdžiui, sutikę gauti vienos įmonės pranešimus, sulaukia dar penkių jos partnerių srauto, itin reti.
"Įmonės žino, kad duomenų negalima perduoti net savo antrinėms įmonėms", – sakė A.Gučienė.
Turi leisti atsisakyti
Duomenų naudojimą tiesioginės rinkodaros tikslais reglamentuojantys Asmens duomenų teisinės apsaugos ir Elektroninių ryšių įstatymai numato sąlygą, kad vartotojo sutikimas gauti reklaminius pasiūlymus yra būtinas. Tiesa, į juos įtraukta ir kita sąlyga siekiant užtikrinti duomenų saugumą – prekybininkas ir paslaugų teikėjas turi sudaryti lengvą galimybę klientui atsisakyti jo kontaktinių duomenų naudojimo net ir tuo atveju, jei jis iš pradžių tam neprieštaravo. Be to, įstatyme numatytas draudimas siųsti elektroninius laiškus juose slepiant siuntėjo tapatybę ar nenurodant adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą.
Prieš duodant sutikimą naudoti asmens duomenis rinkodaros tikslais A.Gučienė patarė apsispręsti, kuriuos duomenis vartotojai nori pateikti, ir išsiaiškinti, kam konkrečiai jų gali prireikti. O jei duomenų valdytojas pažeidžia vartotojo teises, pavyzdžiui, siunčia reklaminius pasiūlymus, kai šis nedavė sutikimo jų gauti, gali pateikti skundą.
Saugojo nuo reklamos
Telekomunikacijų paslaugas teikiančios įmonės "Bitė" klientai iki šio sausio buvo apsaugoti nuo reklaminių skambučių: apie reklamos agentų skambučius operatorius juos informuodavo balso pranešimu ir jie galėdavo pasirinkti, tęsti pokalbį su prekybininku ar ne.
Tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pareiškusi, kad tokia paslauga yra neteisėta, įpareigojo mobiliųjų paslaugų teikėją "Bitė Lietuva" nebeinformuoti klientų apie reklaminius skambučius.
"Tyrimo metu nustatyta, kad ši paslauga buvo įjungta visiems "Bitės Lietuvos" abonentams be išankstinio jų sutikimo. RRT taip pat nustatė, kad skambinantis asmuo niekaip neinformuojamas, jog skambučio gavėjas jau pakėlė ragelį, ir, kol šis klauso informacinio pranešimo, skambinantis asmuo girdi kvietimo signalą, todėl sujungimo gali nesulaukti", – buvo rašoma RRT išplatintame pranešime.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...