Neatleisti ministrų ragina valdantieji. Tarp jų – buvęs konservatorių premjeras Andrius Kubilius ir garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Pareiškimas apie atsistatydinimą man atrodo per ankstyvas, nereikalingas. Jis dabar duoda pagrindą kalbėti apie tai, kaip būtų gerai, kad jie iš tikrųjų pasitrauktų. Aš manau, kad tai nebūtų gerai“, – įsitikinęs V. Landsbergis.

Lengvinančių aplinkybių Gabrieliui Landsbergiui ir susisiekimo ministrui įžvelgia ir kai kurie politologai. „Yra įmonės, konsultantai, kurie dirba tais klausimais – kaip apeiti ar padaryti, kad teisiškai būtų viskas tvarkoje, nors galbūt moraliai ir politiškai – ne visai. Suprantu, dėl ko tokia situacija galėjo atsitikti. Tai nėra vien tik Lietuvos problema. Mes žinome ir „Siemens“ istoriją Kryme, ir Norvegijos kompanijoje, kuri nepaisant Norvegijos pozicijos, tęsia savo veiklą su „Belaruskalij““, – sakė politologas Vytis Jurkonis.

Kalbėti apie situaciją su „Belaruskalij“ susisiekimo ministras Marius Skuodis pirmadienį iš pradžių atsisakė. Tačiau po minutės nusprendė nebėgti ir pasakė, kad savo pareiškimą dėl atsistatydinimo jau padėjo premjerei. Pasitraukti pasiryžęs ir Briuselyje viešintis užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Tačiau opozicija ministrų nuoširdumu netiki.

„Kada tu pasakai, kad: „Aš pateikiau prašymą, bet dabar spręsiu, ką nuspręs premjerė“, tai supranti, kad premjerė įgavo pauzę surasti argumentus, dėl ko nereikėtų tenkinti šių prašymų“, – teigė buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Valdančiųjų lyderiai ministrų atstatydinti nenorėtų. Esą to kaip tik ir trokšta kaimynai iš Rytų. „Aš manau, kad šioje situacijoje šią akimirką mums reikėtų atsiriboti nuo kaltų paieškų ir žiūrėti, kaip padaryti, kad tos trąšos nevažiuotų“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Opozicija atkerta, kad anksčiau valdantieji daug daugiau kalbėdavo apie skaidrumą. „Palanki proga pakeisti šitą dvideidišką, pseudo – netikrą vertybinę politiką į normalią. Nereikia kankinti nei Lietuvos, nei Baltarusijos visuomenės, nes yra labai klaidingas įsivaizdavimas, kad ekonomonės sankcijos pakenks režimui. Režimas visada pirmas prie biudžeto, pirmas prie resursų“, – kalbėjo Seimo narys Gintautas Paluckas.

Portale delfi.lt buvo paviešinti susirašinėjimai, kad prezidentūra dar vasarą siūlė Europoje netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms. Nors viešai kalbėjo kitaip. Prezidentūra dabar sako, kad susirašinėjimo nuotrūpos neatspindi galutinės, suderintos su Vyriausybe, pozicijos.

Iš posto jaučiasi stumiamas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Ne dėl to, kad šalis nesugebėjo pritaikyti sankcijų Baltarusijai, o esą todėl, kad skatino jas įvesti. Jei Lietuva jų neįves, Ž. Pavilionis net grasino, kad pats paprašys amerikiečių įvesti sankcijas „Lietuvos geležinkeliams“.

„Lengviausias sprendimas – nukirsti Pavilioniui galvą, kad jis nebekalbėtų, nes niekas to nenori. Man niekas mano burnos neužkiš. Aš nueisiu pas amerikiečius ir sakysiu: gerai, chebra, įvedinėkite sankcijas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Šiandien jis ne toks karingas. „Na, čia emocingai gal ir aš kelis žodžius pasakiau. Kai gauni kelis įspėjimus, nes bandai kovoti dėl trąšų tranzito sustabdymo, tai ir mano keli emocingi žodžiai buvo, už kuriuos aš atsiprašau, bet esmė yra viena – sustabdyti tranzitą“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

„Kai kas iš to daro didžiulę problemą – kaip mes apvylėme savo sąjungininkus. Aš negirdėjau iš sąjungininkų pusės jokio nusivylimo. Čia vienas kitas žmogus jų vardu kalba Lietuvoje – nežinia, ar įgaliotas“, – svarstė V. Landsbergis.

Kol ministrų likimas premjerės rankose, susisiekimo ministerija vis dar aiškinasi, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ gavo iš Baltarusijos avansą.