.png)
- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Po chaoso dėl elektros – kalbos apie kompensacijos didinimą
Valstybės mokama 9 centų kompensacija už elektros kilovatvalandę nepadeda amortizuoti jos kainų, todėl subsidiją reikia didinti, o nuo kitų metų mokėti naujas kompensacijas už elektrą ir dujas, kartu skatinant žmones taupyti šiuos išteklius, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius.
„Pirminė devynių centų kompensacija – buvo daroma prielaida, kad ji padės amortizuoti kainą apie 40 procentų. Šiandien mes matome, kad tai tikrai neatitinka to tikslo, nes kainos yra aukštesnės, dėl to ir patį kompensavimo dydį, tuos devynis centus, reikia didinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Augustinavičius.
Siekdama sumažinti gyventojų išlaidas brangstančiai elektrai ir dujoms, valdžia nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams pusę metų moka kompensacijas. Už elektrą valstybė dengia iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nekompensuojama, siekia 24 centus. Subsidija už dujas siekia iki 54 centų.
Pasak V. Augustinavičiaus, būtina svarstyti pratęsti kompensacijas už elektrą ir dujas ir kitais metais.
Buvo daroma prielaida, kad ji padės amortizuoti kainą apie 40 procentų.
„Kadangi energijos kainos vis dar yra pakankamai aukštos, dujų, elektros infliacija, pavyzdžiui, liepos mėnesį yra 60 procentų ir daugiau, palyginti su praėjusiais metais, tai, be abejo, elektros ir dujų kompensavimą reikia svarstyti pratęsti kitiems metams – tai, tiesiog, būtina daryti“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, siekiant skatinti energijos taupymą, naujas kompensacijas būtų galima susieti su elektros suvartojimo rodikliais.
„Labai svarbu atsižvelgti, ką ir Europos Komisija pastoviai akcentuoja, kad reikia taupyti energiją. Dėl to atnaujintas elektros kainų kompensavimo mechanizmas galėtų būti puikus instrumentas, apimantis ir taupymo paskatas, jeigu būtų numatyta, kad kompensavimas galiotų iki tam tikrų elektros suvartojimo normatyvų“, – sakė V. Augustinavičius.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomas vienos laiko zonos planų su fiksuota kaina tarifas dabar svyruoja apie 42–56 centus (su 9 centų kompensacija – apie 33–47 centus). Birželio pabaigoje, kai nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti dauguma antrojo etapo vartotojų, kainos siekė apie 32-38 centus (be kompensacijos).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą1Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiamsSeimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...