- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad Lietuva kol kas dar nėra priėmusi sprendimų dėl planuojamo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo fondo lėšų. Pasak Astos Skaisgirytės, jei ekonominė situacija bus gera, dalies šio fondo lėšų, kurios būtų teikiamos kaip paskolos, Lietuva gali nepanaudoti.
„Jau dabar aišku, kad bus šalių, kurios nenorės skolintis ir tiesiog nesiskolins tų pinigų. (...) Jeigu mes matysime, kad gana gerai stovime ir be šitų paskolų, tai taip (nesiskolinsime – BNS)“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
Planuojama, kad Europos atsigavimo fondą sudarytų 500 mlrd. eurų subsidijų ir 250 mlrd. eurų paskolų, iš kurių Lietuvai tektų iki 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų. Pasak A. Skaisgirytės, dėl konkrečių skaičių bus tariamasi šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
„Dar nežinome, kokios bus proporcijos tų vadinamųjų grantų arba subsidijų ir paskolų, neturime visiško aiškumo dėl sumų pinigų, nes kol kas tai dar yra derybinis objektas“, – aiškino A. Skaisgirytė.
Dar nežinome, kokios bus proporcijos tų vadinamųjų grantų arba subsidijų ir paskolų, neturime visiško aiškumo dėl sumų pinigų, nes kol kas tai dar yra derybinis objektas.
Europos Vadovų Taryboje taip pat bus diskutuojama ir dėl naujojo bendrijos biudžeto. A. Skaisgirytė pakartojo, kad praeitą savaitę pateiktas atnaujintas Europos Sąjungos biudžeto projektas yra „žingsnis į priekį“, tačiau taip pat pabrėžė, kad derybos dar nėra baigtos.
„Yra keletas niuansų, į kuriuos jau yra kažkiek atsižvelgta. Pavyzdžiui, kalbant apie Sanglaudos politiką, o Lietuvai sanglaudos pinigai dar yra labai svarbūs, (...) atsižvelgta į išaugusią emigraciją per pastaruosius dešimtų metų. Depopuliacijos kriterijų įvedus, mūsų sanglaudos pinigai didėja“, – aiškino A. Skaisgirytė.
„Tai yra žingsnis į priekį, žinoma, tai nėra galutinis sutarimas. Dar dėl to reikės vadovams derėtis ir sutarti, tačiau jeigu šita nuostata išliktų, būtų labai gerai“, – pridūrė ji.
Biudžeto projekte yra nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų. Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.
Anot A. Skaisgirytės, teigiamų poslinkių yra ir diskusijose dėl Lietuvai svarbaus žemės ūkio politikos finansavimo.
„Atrodo, turėtų būti daugiau pinigų skiriama kaimo plėtrai. Čia mes turime du momentus – tiesiogines išmokas žemdirbiams ir tą tikrąją kaimo plėtrą. Biudžete jau numatyta, kad galimi tam tikri lankstumai, perkėlimai pinigų iš vienos eilutės į kitą eilutę. Tai mūsų žemdirbiams suteiktų tam tikro lankstumo dėti pinigus ten, kur jų labiausiai tuo momentu reikia“, – teigė prezidento patarėja.
Europos Vadovų Taryba numatoma penktadienį ir šeštadienį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą1
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...