Prezidento patarėja: skurdo mažėjimą lėmė efektyvi socialinė politika

Ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbti oficialūs 2021-ųjų skurdo rodikliai indikuoja, kad skurdo riziką patiriančių žmonių dalis Lietuvoje mažėja, komentare BNS teigia prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.

„Ypač geras pasiekimas mažinant absoliutų skurdą – nuo 15,8 proc. 2016 metais iki 3,9 proc. 2021 metais. Skurdo rodiklių pokyčiai parodo 2016-2020 metais vykdytos socialinės politikos efektyvumą“, – sakė patarėja.

Pasak jos, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika turi likti vienu iš valstybės prioritetų, kitaip bendras skurdo rizikos lygis, vis dar viršijantis Europos Sąjungos (ES) vidurkį, gali padidėti iki 30 proc.

„Nors sumažėjo bendras skurdo rizikos lygis, tačiau jis tebesiekia 20 proc. ir yra didesnis už ES vidurkį. Todėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika turi likti vienu iš valstybės prioritetų. Nevykdant žmonių pajamų didinimo politikos, skurdo rizikos lygis siektų net 30,9 proc. Socialinės politikos priemonės iš skurdo „ištraukia“ šimtus tūkstančių žmonių“, – sako prezidento patarėja.

Ji pastebi, kad vaikų skurdo rodikliai (2021 metais – 17,2 proc.) yra žemiausi 2005-ųjų, o tam didelės įtakos turėjo parama šeimoms, užpernai padidinta ketvirtadaliu.

„Visiems Lietuvos vaikams buvo skirta 120 eurų išmoka, o vaikams su negalia, vaikams, augantiems daugiavaikėse ir nepasiturinčiose šeimose, – 200 eurų išmoka. Kartu rodiklis vis dar mums indikuoja, kad erdvės vaikų gerovei didinti dar labai daug“, – teigia I. Segalovičienė.

Prezidento patarėjos teigimu, per lėtai mažėja pensininkų skurdo rizikos lygis, kuris pernai siekė 35,9 proc. ir buvo vos 0,7 proc. mažesnis nei metais anksčiau, tarp šių Lietuvos gyventojų skurdo lygis išlieka didžiausias, todėl artimiausiu metu b9tina spręsti šalpos išmokų problemą.

„2020-ųjų išvakarėse prezidento inicijuotas papildomo pensijų indeksavimo kasmet modelis, sudarė sąlygas kasmet papildomai didinti pensijas kol pensijų dydis bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, buvo labai savalaikis sprendimas. Ateityje teigiamai turėtų suveikti ir vienišo asmens išmoka. Tačiau artimiausiu metu dar būtina spręsti šalpos išmokų neadekvatumo problemą“, – sako I. Segalovičienė.

Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 0,5 proc., mažiausiai uždirbančiųjų padėtį gerino ir šalies vadovo inicijuotas neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. Vertinant bendrai, socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui didėja, o atėmus paramą iš vaikų jų skurdo rizikos lygis padidėtų daugiau nei dvigubai, teigiama komentare.

I. Segalovičienės teigimu, ateityje tikimasi efektyvios, skurdą ir socialinę atskirtį mažinančios socialinės politikos tąsos.

„Tikėkimės, kad ši tendencija tęsis. Kryptingos socialinės investicijos ir kantriai įgyvendinamos gerovės valstybės priemonės duoda naudą tiek mūsų žmonėms, tiek mūsų visuomenės socialinei sanglaudai, tiek visai valstybei“, – sako I. Segalovičienė.