Pasak jo, daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių kovodamos su ekonominiais sunkumais nuėjo dviem keliais: arba mėgino daryti įtaką energetinėms kainoms, arba kompensavo augančios infliacijos pasekmes.

„Manau, kad mes jau dabar turime labai rimtai susirūpinti kokias priemones pasiūlysime žmonėms, jog infliacijos pasekmės būtų švelnesnės. Aš pasisakyčiau už tai, kad reikėtų taikyti pirmiausia priemones, kurios padėtų žmonėms didinti pajamas, kurias jie gauna atskaičius mokesčius”, – interviu LRT televizijai teigė G. Nausėda.

Prezidentas aiškina, kad jo pasiūlyta neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimo priemonė, turėtų padidinti pajamas žmonių, gaunančių santykinai mažesnes algas. Anot jo, reikia kuo greičiau priimti sprendimus, padėsiančius kovoti prieš infliaciją bei neieškoti argumentų, kad visa tai atidėlioti.

Tokios priemonės pirmiausia atspindi faktą, kad Lietuva pagal skurdo lygį yra penkta nuo galo ES.

„Tokios priemonės pirmiausia atspindi faktą, kad Lietuva pagal skurdo lygį yra penkta nuo galo ES, o pagal pajamų nelygybę – ketvirtoje nuo galo. Todėl bijau, kad neatsitiktų taip, jog mes, valdydami infliaciją, ne tik kad nepagerinsime savo gana liūdnos padėties ES, bet ji gali net ir dar labiau pablogėti, jeigu nieko nedarysime”, – baiminosi G. Nausėda.

Šalies vadovas pridūrė, kad jei Vyriausybė turi entuziazmo spręsti aukštos infliacijos problemą, tai turėtų virsti konkrečiai pasiūlymais.

„Šiandien Biudžeto ir finansų komitete, kiek aš žinau, įvyko pakankamai gera, produktyvi diskusija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės atstovai. Tikiuosi, kad po šios diskusijos netrukus atsiras ir sprendimai. Mes juos tikrai sveikinsime”, – tikino prezidentas.

G. Nausėda tvirtina, kad Rusijos karinė intervencija Ukrainoje gali smarkiai atsiliepti grūdų derliui ir tai tikrai turės įtakos maisto produktų derliams bei pasiūlai.

„Dėl neapibrėžtumo turbūt kol kas tenka daugiau vadovautis scenarijais, bet pagal blogesnį scenarijų gali ištikti jeigu ir ne recesija, tai ekonomikos sąstingis, kas Lietuvai, pripratusiai prie pakankamai spartaus ekonomikos augimo, iš tikrųjų būtų nemažas smūgis”, – sakė šalies vadovas.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas praėjusį antradienį paskelbė šalies ekonomikos raidos prognozes. Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.