.png)
- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda: būtina didinti paramą Ukrainai, finansavimą ES saugumui -
G. Nausėda: būtina didinti paramą Ukrainai, finansavimą ES saugumui -
G. Nausėda: būtina didinti paramą Ukrainai, finansavimą ES saugumui -
G. Nausėda: būtina didinti paramą Ukrainai, finansavimą ES saugumui -
G. Nausėda: būtina didinti paramą Ukrainai, finansavimą ES saugumui -
G. Nausėda: būtina didinti paramą Ukrainai, finansavimą ES saugumui -
G. Nausėda: būtina didinti paramą Ukrainai, finansavimą ES saugumui -
G. Nausėda: būtina didinti paramą Ukrainai, finansavimą ES saugumui
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europos Sąjungos (ES) solidarumas yra svarbus užtikrinant finansinę paramą Ukrainai, kuri turi didėti, be to, būtina didinti kitų su su Bendrijos saugumu susijusių sričių finansavimą.
Tai jis pirmadienį aptarė su už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu (Johanesu Hanu).
„Atsižvelgdami į vykstančią Rusijos agresiją ir neatidėliotinus ypatingos svarbos Ukrainos infrastruktūros atstatymo poreikius, privalome užtikrinti nuolatinę ir didėjančią ES finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.
Jis su J. Hahnu aptarė 2021–2027 metų ES prioritetų finansavimo ir daugiametės finansinės programos vidurio peržiūrą. Šalies vadovas pažymėjo, kad pagrindinis akcentas turėtų būti skiriamas ES tvaraus vystymosi užtikrinimui bei finansavimui tų sričių, kurios reikalauja pagrindinio dėmesio.
Anot prezidento, svarbu didinti ir su europiečių saugumu ir Rusijos karu prieš Ukrainą susijusių sričių finansavimą: karinio mobilumo, sienų apsaugos bei sprendžiant Ukrainos karo pabėgėlių problemas.
Susitikime aptarti siūlymai dėl naujų ES biudžeto nuosavų išteklių – ES biudžeto pajamų šaltinių – sukūrimo. Prezidentas išreiškė Lietuvos palaikymą pasienio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmui (CBAM) ir didžiausių tarptautinių įmonių pelno apmokestinimui.
Jis taip pat išsakė Lietuvos abejones dėl pajamų šaltinio, paremto ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), sukūrimo. Prezidento teigimu, šiuo metu tai yra pagrindinis Lietuvos su klimatu susijusių priemonių finansavimo šaltinis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
578-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL rungtynės: „Wolves“ ...
-
R. Sakadolskio žurnalistikos ...
-
576-oji karo Ukrainoje diena...
-
Krepšinio rungtynės: 2003 m....
-
575-oji karo Ukrainoje diena...
-
Holokausto aukų atminimas Pan...
-
J. Polovinsko-Budrio ir jo žm...
-
VST pareigūnų protestas...
-
Keičiamas NT mokesčio modelis: M. Lingė siūlo komercinį NT ir būstą apmokestinti 0,05–4 proc.Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlo leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus. ...
-
Ministerija pritaria idėjai nenaudoti 1 ir 2 centų monetų, bet projektą siūlo tobulinti1Seimui svarstant Lietuvos banko LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Finansų ministerija tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. ...
-
EBPO: efektyvinant statybas Lietuvoje reikėtų paprastinti leidimų procesusEkonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, jog norint efektyvinti statybos priežiūros sistemą Lietuvoje reikėtų paprastinti leidimų procesus, dėmesį skirti labiau rizikingiems projektams ir labiau pasikliauti rinka. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 22 proc.(BNS). Dėl palankių oro sąlygų bei daugiau nei dvigubai padidėjusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 111 eurų u...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį sumažėjoVidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį toliau mažėjo. Ji siekė 338,7 euro už toną – 0,7 proc. mažiau nei liepą ir 33,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį. ...
-
LEZ valdytojai nepatenkinti valdžios planais kurti dar dvi zonasEkonomikos ir inovacijų ministerijai planuojant iki 2030 metų įkurti dar dvi naujas laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) tam skiriant apie 30 mln. eurų, kai kurie jau veikiančių LEZ valdytojai teigia, kad pirmiausia reikėtų didinti dabar veikiančių tok...
-
M. Sinkevičius: savivalda aštriai kels klausimą dėl kelių4Svarstant kitų metų biudžetą vienu iš pagrindinių klausimų, kurį kels savivalda, bus investicijos į kelius, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius. ...
-
Nedaug sulčių spaudyklų dirba visu pajėgumu: ar kainos augo?Nedaug sulčių spaudyklų šiemet dirba visu pajėgumu – kai kuriuose rajonuose obuolių derlius itin prastas, nes žiedus „apkandžiojo“ pavasario šalnos. Tačiau kai kurios spaudyklos nespėja spausti sulčių. ...
-
Norima griežtinti paramos pirmajam šeimos būstui sąlygas8Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sugriežtinti jaunų šeimų pirmojo būsto įsigijimo su valstybės parama tvarką – nustatyti gyvenamojo ploto kainos, kurios dalį dengtų valstybė, lubas, įpareigoti jame registruotis. Parama n...
-
Grįžta laukiniai 1990-ieji: vagystės iš vilkikų pasiekė tokį mastą, kad gali tekti branginti prekes27Lietuvos vežėjai tikina, kad produktų vagystės tiesiai iš vilkikų Europos keliuose pasiekė tokį mąstą, jog gali prisidėti prie prekių brangimo. Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, esą 8 milijardai prekių šiemet dėl...