Prezidentas skeptiškai vertina konservatorių siūlymus dėl lengvatinio PVM restoranams

  • Teksto dydis:

Valdantiesiems konservatoriams siūlant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui, prezidentas Gitanas Nausėda abejoja jos tikslingumu. Pasak šalies vadovo, vertėtų svarstyti tikslingesnes, į labiausiai nukentėjusias visuomenės grupes, adresuotas priemones.

„PVM mokestis yra vartotojo mokestis, tai klausimas: ar šiuo metu mums labiausiai turėtų rūpėti restoranų lankytojai, kaip vartotojai? O galbūt šitą sumą, kurios mes neteksime, PVM lengvatas pritaikę, mes galėtume skirti, pavyzdžiui, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui arba kitoms priemonėms, kurios orientuotos tiesiogiai į žmones, kurie konkrečiai nukenčia dėl pandemijos – tai vartotojai, šeimos, ypač mažus vaikus auginančios šeimos, senjorai, tie patys neįgalūs žmonės“, – BNS pirmadienį sakė G. Nausėda.

PVM mokestis yra vartotojo mokestis, tai klausimas: ar šiuo metu mums labiausiai turėtų rūpėti restoranų lankytojai, kaip vartotojai?

Prezidento teigimu, paremti verslą būtina, tačiau pastebėjo, jog PVM lengvata dažniausiai nėra perduodama vartotojui, tad jeigu kalbama apie PVM sumažinimą konkrečioms verslo grupėms, „tai jau iš esmės kalbame apie konkrečią paramą toms verslo grupėms, o ne vartotojams, ne žmonėms“.

„Neišnaudojome visų galimybių apsvarstyti, – jeigu jau kalbame apie konkrečią pinigų sumą, kurią iš biudžeto esame skyrę paaukoti, – svarstyti kitoms, alternatyvioms priemonėms taikyti. Ir tos priemonės turėtų būti kur kas taiklesnės, labiau adresuotos į labiausiai nukentėjusias visuomenės grupes“, – argumentavo prezidentas.

Prezidentas pakartojo ketinantis jau Seimo pavasario sesijai pateikti savo siūlymus mažinti pelno mokestį sparčiau atlyginimą keliančioms įmonėms – pasak jo, tai skatins kelti algas ir nelengvomis pandemijos aplinkybėmis.

„Nusprendėme, kad einame į Seimą pavasario sesiją konkrečiai su pasiūlymu, kuris, mūsų manymu, yra labai prasmingas daryti dabar, nelaukiant 2023 ar 2024 metų: tai yra pelno mokesčio nuostatų pakeitimas toms išlaidoms, kurias įmonės daro išmokėdamos aukštesnį vidutinį darbo užmokestį arba kurdamos naujas darbo vietas. Kitaip tariant, šias sumas galima patrigubinus atskaičiuoti iš apmokestinamojo pelno“, – sakė G. Nausėda.

„Paskatos kurti darbo vietas, paskatos kelti darbo užmokestį net ir tokiomis nelengvomis pandemijos aplinkybėmis – tai yra būtent tos paskatos, kurių reikia dabar“, – pridūrė jis.

Prezidentūra teiks Seimui ir Socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kurių tikslas – nustatyti, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai turėtų teisę gauti visą nedarbo draudimo išmoką.

„Na, turbūt žmonės, sutikime, praranda darbo vietas šiandien ir neįgalūs žmonės, deja, praranda dar gerokai didesne sparta negu kiti žmonės. Ir taikyti toliau tokią nuostatą, kuri šiuo metu yra, kad neįgalūs žmonės negauna visos nedarbo draudimo išmokos, o tiktai tą dalį, kuri viršija jų pensijas ir kitokias pašalpas – mano nuomone, tai yra tiesiog nusikalstama. Ir kiekvienas papildomas pusmetis, atidėliojant šito sprendimo įgyvendinimą, yra nusikalstamas dalykas.

„Kalbame apie sumas, kurios iš esmės yra 1 mln. eurų, ir tuo pat metu svarstome mokesčių politikos pakeitimus, kurie kainuoja šimtus milijonų eurų. Ar tai yra moralu? Mano manymu, ne“, – konstatavo G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad jam „nevisiškai priimtini“ valdančiųjų planai keleriems metams nukelti sprendimus dėl mokesčių reformos.

„Neslėpsiu, man atrodo, nevisiškai priimtina, kad tie sprendimai, kurių visuomenė laukia dabar, yra nukeliami į 2023-iuosius metus, o de facto valstybės biudžetą – jeigu kalbame apie tam tikrų lengvatų arba neteisingumų ištaisymą – tai biudžeto įplaukos padidėtų netgi kai kuriais atvejais 2024-aisiais metais, tai yra, jau praktiškai, kitų rinkimų metais“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jo nuomone, akivaizdu, kad mokesčių sistemos pakeitimai negali būti priimti akimirksniu, tačiau dabartiniai planai neatrodo atliepiantys tą lūkestį, kurį puoselėja visuomenė ir verslas.

„Suprantu, kad konkrečiai, dabar, šią minutę mes negalime pasiūlyti mokesčių politikos priemonių. Geriausiu atveju, galime tą padaryti nuo kitų metų pradžios, bet net ir nuo kitų metų pradžios sprendimai negimsta, jeigu jie nebus priimti, pavyzdžiui, pavasarinėje sesijoje, net ir išlaikant tą būtiną šešių mėnesių terminą“, – sakė G. Nausėda.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad lengvatinis PVM restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms galėtų būti taikomas laikinai – metus ar pusantrų.

Reaguodami į sunkią šio sektoriaus padėtį, valdantieji siūlo restoranams, barams, kavinėms ir kitoms maitinimo vietoms, išskyrus jų parduodamą alkoholį, taikyti 9 proc. PVM. Šiuo metu šios paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu.

Dėl lengvatos biudžetas per metus negautų apie 90 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausimas

Klausimas portretas
Idomu kiek del bankam suteiktu lengvatu, biudzetas negauna pajamu ?

Manau gali ir be TV pasišnekėti.

Manau gali ir be TV pasišnekėti. portretas
Šiandien Prezidentas apie virusą nusišnekėjo.Pilsta iš tuščio į kiaurą.Jei neturiką pasakyti geriau patylėti,o ne nusišnekėti. Griežto karantino sako reikia,bet yra ....
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių