„Savivaldybės tikrai nėra potencialūs nusikalstantys subjektai, savivaldybės yra tos valdžios institucijos, kurios yra atsakingos už gerovės kūrimą regionuose. Ir norint, kad jos pasiektų daugiau, reikia duoti joms daugiau laisvių“, – žurnalistams Kazlų rūdoje sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, taip pat Šakių ir Vilkaviškio rajonų merais.

Pasak G. Nausėdos, šiuo metu formuojasi „dviejų greičių Lietuva“.

„Savivaldybės juda į priekį greičiau nei kitos ministerijos, kurios turėtų nustatyti tas bazines teisines sąlygas“, – sakė prezidentas.

„Kol tokia dviejų greičių Lietuva egzistuoja, nemanau, kad mes pasieksime gerą rezultatą, nes kai kada tas savivaldybių judėjimas į priekį yra tiesiog ribojamas teisės aktų arba tiesiog nesuvokimo centrinėje valdžioje“, – pridūrė jis.

Kaip teigia prezidentas, kad centrinė valdžia nestabdytų savivaldybių, reikia daryti išvadas „tiek įstatymų keitimo prasme, tiek ir mėginimo suvesti savivaldybes su centrinės valdžios institucijomis prasme“.

Kol tokia dviejų greičių Lietuva egzistuoja, nemanau, kad mes pasieksime gerą rezultatą.

Anot jo, šis darbas jau pradėtas – nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymų pataisos, liberalizuojančios vidaus sandorius, o Prezidentūros rengiamos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos turėtų būti pateiktos Seimui svarstyti pavasario sesijoje.

„Šitie teisės aktų pakeitimai atliepia šia tendenciją ir leis efektyviau spręsti klausimus vietoje, nelaukiant, kol išspręs Vilnius“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas siūlo pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, centralizuojant perkančiųjų organizacijų tinklą ir supaprastinant mažos vertės pirkimus.

Šalies vadovas taip pat siūlo įtvirtinti, kad ginčus dėl pirkimo sąlygų privalomai ikiteismine tvarka nagrinėtų Viešųjų pirkimų tarnyba, o vertinant pirkimus būtų skatinamos socialinės ir aplinkosaugos iniciatyvos.

Su savivaldybių atstovais trečiadienį susitikęs G. Nausėda taip pat aptarė problemas, susijusias su socialiniu būstu, aplinkosauga, investicijų pritraukimu į regionus, žemės įsigijimu bei švietimo tinklo pertvarka.