Prezidentas ragina tęsti mokesčių reformą

Pasak Vaido Augustinavičiaus, neišvengiamai reikės mokestinių paskatų investicijoms, nes 2023 metai yra paskutiniai, kai galioja mokestinė technologijų atsinaujinimo paskata.

„Su kiekviena diena toks mokestinės politikos neapsisprendimas rizikuoja Lietuvos ekonomikos tvariu augimu ir yra opcijų, verslas turi pasiūlymų. Viena iš opcijų galėtų būti, kad pelno (mokesčio – BNS) modelis, kuris skatina investicijas, galėtų būti taikomas ne visam sektoriui, bet vidutinio dydžio įmonėms“, – spaudos konferencijoje  po prezidento susitikimo su verslo atstovais sakė V. Augustinavičius.

G. Nausėda šių metų pradžioje sakė, kad siekiant sumažinti verslo nuostolius dėl Kinijos taikomų neoficialių ekonominių sankcijų Lietuvai jis siūlys Seimui neapmokestinti reinvestuoto pelno.   

„Iš kitos pusės, yra galimybių paspartinti greitesnį (turto – BNS) nusidėvėjimą, amortizaciją, kai įmonės investuoja į mašinas, įrengimus ir tai taip pat padėtų verslui atlikti daugiau investicijų“, – sakė V. Augustinavičius.

Pasak prezidento patarėjo, verslas kelia klausimą, kad galbūt didelis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gali riboti aukštos darbuotojų kvalifikacijos pritraukimą. 

„Prezidento nuomone, vien progresinio GPM tarifo koregavimas izoliuotai nebūtų išbaigtas sprendimas, bet buvo pakartota, kad yra mokesčių sistemoje neteisingumo ir artinant tam tikrus tarifus, darbo santykius su kapitalo prieaugiu pajamų apmokestinimo tarifais tikrai yra manevro laisvės, ko rezultate galėtų progresinis mokesčio tarifas darbui sumažėti, o kapitalo prieaugiui įgauti daugiau teisingumo“, – teigė patarėjas.

Anot jo, prezidentas taip pat mano, kad reikia svarstyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį, taikyti jį dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms.

„Tai taip pat turėtų būti diskutuojama bendros mokesčių reformos kontekste, kuri turi tęstis“, – sakė V. Augustinavičius.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė praėjusią savaitę sakė, kad jau parengtų pataisų dėl papildomo NPD kol kas nėra. Anot jos, toks NPD ateityje galėtų būti taikomas ir priklausyti nuo darbuotojo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, o toks NPD skaičiavimas įsigaliotų, jei būtų pasirinktas šeimos apmokestinimo modelis.

Prezidento patarėjas taip pat teigė, kad reformai yra tinkamas laikas, kadangi viena pagrindinių problemų – lėtesnis investicijų augimas, be to, mokesčių sistemos teisingumas taip pat aktualus.

„Nespartinę ekonomikos augimo ir investicijų susikursime dar daugiau problemų“, – sakė V. Augustinavičius.

„Mokesčių sistemos teisingumas – šita vieta yra įvairiais laikais, ji turi būti sprendžiama, tai nėra kalba apie mokesčių didinimą, bet apie mokesčių sistemos teisingumą, kai skirtingos pajamos yra apmokestinamos teisingiau nesukuriant tam tikrų mokestinių arbitražų, bet tai turėtų būti kompleksinės mokesčių reformos sudėtyje“, – teigė patarėjas.

Prezidento patarėjas: valdžia ir verslas galėtų susitarti dėl žaliavų kainų indeksavimo

Prezidento patarėjas sako, kad Vyriausybė ir verslas galėtų susitarti, kaip spręsti itin pabrangusių medžiagų ir žaliavų kainų indeksavimo problemą viešųjų pirkimų projektuose.

„Lietuvoje nemažai kalbama, kad reikia indeksuoti viešųjų pirkimų kainodaras, susiderėti, persirašyti sutartis. Faktas tai, kad savaime tai nevyksta ir reikia koncentruoti tai, kad įstatymai numato galimybę Vyriausybei perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų, investicijų projektų. Reikėtų prioretizuoti projektus, įvertinus, kurių ekonominė nauda yra geriausia ir kuriuos reiktų pabaigti labiausiai“, – spaudos konferencijoje po Gitano Nausėdos susitikimo su verslo atstovais sakė Vaidas Augustinavičius.

„Viena iš idėjų, kuri nuskambėjo verslo susitikimo metu, kad Vyriausybė ir verslas galėtų pasirašyti bendradarbiavimo dokumentą, kuriame numatyti principai, kaip spręsti žaliavų indeksacijos klausimą viešųjų pirkimų projektuose“, – kalbėjo V. Augustinavičius.

Pasak patarėjo, kai žaliavų kainos auga skirtingai, svarbu nedidinant bendros vertės numatyti kriterijus, kaip nustatyti investicijų projektų prioritetus.

„Kad nebūtų taip, kad seni projektai pradėti ir nebaigti, nauji nepradedami dėl kainodaros niuansų – dėl to reikia atsirinkti aktualius, kuriuos verta pabaigti ir įvertinti, kuriems objektyviai galioja ta indeksacijos taisyklė. Tai būtų tam tikrų principų sutarimas, kaip spręsti šią problemą“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, valstybės institucijos ir perkančiosios organizacijos turi aiškiai įsivardinti, kuriuos projektus dėl padidėjusių kainų jos gali vykdyti, o kurių reikia atsisakyti.

„Valstybė yra pusės materialinių šalyje vykstančių investicijų užsakovė, todėl tas santykis (tarp verslo ir valstybės – BNS) turi būti pagarbus, čia nėra pasipinigavimo, tiesiog kai kurių sutarčių neįmanoma užbaigti“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Anot S. Gentvilo, dabartinių įstatymų pakanka, kad ne būsimos, o jau sudarytos sutartys būtų indeksuojamos.

„Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sudariusios tvarkas, kad būtų galima objektyviai, saugiai tą padaryti. Taip, valstybės tarnautojai dažniausiai būna nedrąsūs pasirašant papildomus susitarimus, tačiau tvarka dėl papildomų pinigų skyrimo yra gera, klausimas yra tik dėl kišenės gylio“, – sakė aplinkos ministras.

„Pavyzdžiui, mes Aplinkos ministerijoje indeksuojame prieš metus pasirašytas sutartis“, – pridūrė S. Gentvilas.  

Anot V. Augustinavičiaus, neturint verslo ir valstybės susitarimo yra rizikuojama lėtesniu ekonomikos augimu.

„Pagrindinė rizika – investicijos. Jeigu dėl žaliavų pabrangimo investiciniai projektai ar dalis jų stoja, tai kerta per ekonomikos augimą“, – teigė patarėjas.

Pasak V. Augustinavičiaus, verslui reikės pagalbos ne tik atveriant naujas eksporto, bet ir žaliavų importo rinkas, todėl kitą savaitę Azerbaidžane prezidentas ir verslo misija žada diskutuoti dėl šių rinkų diversifikavimo.