- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį pasirašęs pataisas, leidžiančias savivaldai lanksčiau skolintis, sako, jog tai yra vienas svarbiausių įstatymų, pasirašytų per jo kadenciją. Anot prezidento, tikimasi, kad jas įgyvendinus žmonės regionuose gaus geresnes viešąsias paslaugas ir turės didesnes pasirinkimo galimybes.
„Šio įstatymo pasirašymas suteiks pagrindą tikėtis, kad ir dideliuose miestuose, ir miesteliuose, ir mažuose kaimuose žmonės gaus geresnes viešąsias paslaugas, turės didesnes pasirinkimo galimybes ir, svarbiausia, galės gyventi patogiai ir tikėtis, kad ateitis bus dar geresnė“, – prieš pasirašydamas pataisas žurnalistams sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, Lietuvoje vis dar yra dideli regioniniai skirtumai.
„Politikos pasirinkimas yra paprastas. Galima suteikti garantijas ir saugumą tiems, kurie ir taip yra stiprūs – mes turime ir tokių miestų, ir tokių regionų. Arba galime rūpintis, kad gerovė ir klestėjimas pasiektų visus šalies kampelius“, – teigė G. Nausėda.
„Manau, kad tai yra vienas iš svarbiausių įstatymų, kurį aš per savo kadenciją pasirašiau“, – sakė prezidentas.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas prezidentas pasirašė dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams. Pataisos nuo 2023 metų savivaldai leis lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.
G. Nausėda pakartojo, kad pataisos savivaldybėms atvers apie 700 mln. eurų investicijų potencialą, o riziką už jų panaudojimą turės prisiimti merai.
„Buvau, esu įsitikinęs ir niekas mano įsitikinimo nepakeis, kad šios investicijos tikrai nuguls ten, kur labiausiai tinka joms būti, kadangi esu įsitikinęs, kad vietos valdžia geriausiai žino tuos konkrečius poreikius, kuriuos turi žmonės. Ir jie nukreips pinigus ten, kur jie yra labiausiai reikalingi“, – sakė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, pataisų priėmimą ir pasirašymą lydėjo diskusijos, prieštaravimai bei skepsis.
„Bendromis prezidento, Vyriausybės ir parlamento pastangomis mes pasiekėme galutinę stotelę ir tikiuosi, kad šiuo įstatymo redakcija tikrai suteiks neabejotinas galimybes ir atskleis potencialą, kurį turi mūsų vietos savivalda savivaldybėse“, – teigė prezidentas.
Savivaldybės turi idėjų papildomų investicijų panaudojimui
Pataisų pasirašyme dalyvavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius BNS teigė, jog pakeitimai savivaldybėms leis jaustis labiau užtikrintoms įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, o jų fiskalinė drausmė dėl to neturėtų būti išbalansuota.
„Ilgą laiką savivaldybės buvo labai apribotos, norėdamos pasiskolinti. Buvo įvesti griežti ribojimai, biudžetui galimas labai kuklus deficitas ir norėdami padaryti didesnius projektus, net ir turėdami daliai jų europinę paramą, mes turėdavome sunkumų rasti tą būtinąją prisidėjimo dalį“, – teigė M. Sinkevičius.
„Čia yra labai svarbu ta prasme, kad po daugiau nei dešimties metų atsiranda galimybė savivaldai skolintis daugiausia kalbant apie europinės paramos panaudojimą“, – pridūrė jis.
Pasak asociacijos vadovo, savivaldos turi įvairių idėjų panaudoti papildomoms investicijoms.
„Pajamos auga savivaldoje, bet ir išlaidos didėja. Idėjų yra įvairiausių – pradedant viešuoju transportu, socialiniais reikalais, švietimu. Nėra taip, kad viskas būtų iščiustyta, padaryta, sutvarkyta“, – teigė M. Sinkevičius.
Anot jo, nėra atskiros savivaldybių ir valstybės skolos: „Yra bendra valstybės agreguota skola, kurią sudaro valstybės arba centrinės valdžios skola ir savivaldos skola“.
Prezidento ketvirtadienį pasirašytos pataisos nuo 2023 metų savivaldai leis lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams. Šalies vadovas siūlė sudaryti savivaldybėms lankstesnes skolinimosi galimybės ir iš valstybės biudžeto finansuojamiems projektams, tačiau tam nepritarė Seimas.
M. Sinkevičius sutiko, jog priimtos pataisos kuklesnės nei norėjo savivaldybės, tačiau galutinis rezultatas taip pat tenkina.
„Mūsų ambicijos buvo didesnės. (...) Mes norėjome, kad valstybei dedant savo indėlį, savivaldybės savo dalį galėtų pasiskolinti“, – teigė M. Sinkevičius.
„Net ir tai, kas padaryta, yra labai daug, nes tai, ką mes turėjome iki šiol, buvo ir gėdinga, ir daug kartų apie tai kalbėta. Tai pripažino ir tarptautinės institucijos“, – pridūrė jis.
Skelbta, kad 700 mln. eurų investicijos priartins šias savivaldos galimybes arčiau ES vidurkio.
Jei savivaldybių biudžetų rodikliai dėl skolinimosi pablogėtų, jos per dvejus metus turės juos atstatyti. Kitu atveju vėlesniais metais jos negalėtų lanksčiau skolintis.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, 2021–2027 metais savivalda turės prisidėti prie ES finansuojamų projektų apie 377 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti.
Skelbta, jog savivaldai kartu sudaroma galimybė per kelerius metus sukaupti lėšų dideliems investicijų projektams – atsiras didesnės daugiamečio biudžeto planavimo galimybės.
Skolos ir garantijų limitus bus galima skaičiuoti ne tik nuo gyventojų pajamų mokesčio pajamų, bet nuo visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Šie limitai nekeičiami, tačiau perkeliami iš kasmetinio biudžeto rodiklių įstatymo į konstitucinį įstatymą.
Taip pat numatoma atsisakyti perteklinio savivaldybių fiskalinės drausmės reguliavimo dėl trumpalaikių įsiskolinimų ribojimo, kartu numatant būtinybę ištaisyti pažeidimus, nuokrypį nuo balanso kompensuojant per dvejus metus.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo pataisą prezidentas inicijavo 2021 metų gruodį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...