Premjerė: greito sprendimo dėl elektros „viršpelnių“ pasidalijimo su švedais nebus

„Nebus tas procesas kažkaip labai greitas, nežinau, kas galėjo kitaip įsivaizduoti. Kalbam, kad ir tarp draugų, bet apie piniginius reikalus ir tas užtrunka laiko, bet į Komisiją yra kreiptasi bendru sutarimu, čia niekas nieko neskundžia, kažkaip kitaip neveikia“, – antradienį po susitikimo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

Sprendimo dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis neradusios Lietuva ir Švedija sausio viduryje kreipėsi į į EK ir paprašė išaiškinimo.

„Tai jau yra susiję su reglamento aiškinimu, kaip reglamento rėmuose aiškinti – tai iš kur kilo tas perteklinis srautas, kur susidarė ta elektra ir kur atitinkamai turėjo susidaryti perteklinės pajamos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Švedijos ministras pirmininkas sako, kad reikia laukti EK įvertinimo, o abi šalys gerbs jos sprendimą.

„Manau, kad sprendžiame šį klausimą taip, kaip artimi draugai sprendžia klausimus, kai skirtingai ką nors interpretuoja. Mes sutarėme leisti EK įvertinti šią situaciją ir abi šalys gerbs Komisijos sprendimus. Tikrai radome tinkamą būdą, kaip išspręsti problemą, kad ir trečioji šalis į tai atsižvelgtų“, – spaudos konferencijoje sakė U. Kristerssonas.

Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki 2022 metų gruodžio 1 dienos padedant Komisijai, turi būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.

Vyriausybės atstovai anksčiau teigė, kad Lietuva dėl pasidalijimo „viršpelniais“ pirmiausia turėtų tartis su Švedija, iš kurios importuojama daugiausia elektros, o ji ateina ne tik tiesiogiai per jūrinį kabelį, bet ir ratu per Latviją.

Lietuva elektrą importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į šalį taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.