- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komentuodamas trečiadienį Vyriausybės Nacionaliniame oro taršos plane priimtą sprendimą skirti 1000 eurų siekiančią kompensaciją už taršaus automobilio atsisakymą, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad tokiu sprendimu siekiama orientuotis į žmonių skatinimą, o ne baudimą.
„Žinant mūsų Lietuvos automobilių parko struktūrą, amžių ir mūsų šalies gyventojų perkamąją galią, vien orientuotis į naujus automobilius ir papildomus mokesčius arba kitokias sankcijas, manau, kad yra neteisinga, o šitas būdas leis žmones paskatinti atsisakyti labai taršių automobilių, įsigyti nebūtinai naują, bet naujesnį, mažiau taršų automobilį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė ministras pirmininkas.
Premjeras pridūrė, kad kompensacija yra pakankamai didelė, todėl žmonėms turėtų padėti nuspręsti dėl taršaus automobilio atsisakymo, jie taip pat gaus tam tikrą pinigų sumą už automobilio atidavimą utilizavimui.
Kokie automobiliai bus laikomi taršiais ir už kokius bus mokama kompensacija, pasak S. Skvernelio, dar neaišku. Aiškus šiuo metu tik pats principas.
„Kaip veiks mechanizmas, nuspręs Aplinkos ministerija, greičiausiai tai bus reguliuojama ministro teisės aktų ar Vyriausybės gal reikės, tačiau pats principas yra labai aiškus“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak ministro pirmininko, skatinamosios priemonės skyrimas yra bandymas, kurio rezultatus bus galima apžvelgti kitais metais ir tada atitinkamai, jei reikės, priimti pakeitimus.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurį parengė AM.
Kaip posėdžio metu teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pagrindiniai sektoriai, į kuriuos orientuotas šis planas, yra transporto, šilumos gamybos, žemės ūkio, naftos perdirbimo, saugojimo ir paskirstymo.
Planas bus teikiamas Europos Komisijai (EK).
Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė šiam planui pritarė kovo 10 d. vykusiame pasitarime. Ministras pirmininkas S. Skvernelis jame klausė aplinkos ministro, kokios kompensacijos plane numatytos gyventojams, atsisakantiems taršių automobilių.
Aplinkos ministras K. Mažeika atsakė, kad kompensacija per pirmąjį etapą galėtų siekti apie tūkstantį eurų.
„Bendrai numatyta suma visai priemonei yra 30 mln. eurų. Ministerijoje diskutavome ir, manau, kad turėtų būti apie 1 tūkst. eurų (kompensacija. –ELTA), kad žmones pirmame etape motyvuotume“, – sakė K. Mažeika.
Planas EK turėjo būti pateiktas dar balandžio 1 dieną, dėl vėlavimo prieš Lietuvą gali būti pradėtos teisminės procedūros.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas – apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, kietųjų dalelių ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, siekiant įgyvendinti Lietuvai iškeltus iki 2020 m. ir 2030 m. tikslus, taip pat siekiant valdyti iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.
Pernai liepą AM pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Premjeras S. Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.
Šių metų kovo 1 d. AM Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.
Planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir gali būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...