- Irma Janauskaitė, Ignas Kinčinas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prekybos kliūčių tarp ES ir Jungtinių Valstijų panaikinimo belaukiant, Lietuva skaičiuoja, kokios naudos iš to galėtų gauti verslas ir visa šalies ekonomika. Amerikiečių korporacijų prognozėmis, atsivėrusios didesnės eksporto galimybės pirmiausia galėtų būti proga mažoms lietuviškoms įmonėms.
Beveik milijardas prekių ir paslaugų pirkėjų, didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos zona. Tai garantuotų Jungtinių Valstijų ir ES sutartis. Ir nors po 7-ių derybų raundų tebeaptarti techniniai dokumento aspektai, pasiekti politinio sutarimo dėl esminių punktų tikimasi per kitus metus.
Diplomatų teigimu, ypatingų ambicijų sutartis suderintų standartus, reikalavimus, specifinėse srityje nustatytų naujas taisykles. Visa tai verslui abipus Atlanto, taigi, ir lietuviškam, suteiktų, pvz., galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dabar Amerikoje atverta tik trečdalis šios rinkos, bet svarbiausia – palengvintų prekybą.
„Netoli 3 proc. eksporto keliauja į JAV. Mūsų verslas suinteresuotas muitų sumažinimu, bet kas yra dar svarbiau – mano minėtos techninės kliūtys prekybai yra reglamentai ir atitikties procedūros, siekiant, kad būtų palengvintas įvežimas. Efektas tų techninių kliūčių prekybai šiuo metu yra tas pats, kas būtų 20 proc. muitų tarifas“, – tikina Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis.
Verslininkai tikisi, kad sutartis sumažins dokumentacijos ir atpigins produktų kelionę.
„RAND“ koorporacijos viceprezidentas Charlesas Riesas interviu laidai „Pasaulio panorama“ sakė, kad bet kokio barjero šalinimas yra naudingas verslui, nes atlaisvintus resursus leidžia investuoti kažkur kitur. Tai, pasak jo, teikia didesnę naudą ir vartotojui.
„Pasirašius sutartį, neliks prekybinių barjerų ir popierizmo. Tada mažos lietuviškos kompanijos galės pagaminti produktą Lietuvoje ir parduoti jį klientui Viskonsine, Teksase ar Kalifornijoje. Tai – revoliucinis pokytis ir jis demokratizuoja prekybinius santykius per vandenyną, suteikia galimybę verslui galvoti ne tik apie 500-us milijonų potencialų klientų Europos Sąjungoje, bet ir apie 350-imt milijonų, esančių JAV“, – mano „RAND“ koorporacijos viceprezidentas.
Laisvosios prekybos sutartis, manoma, paskatins ne tik naujai žengti į rinkas, bet ir sugrąžins anksčiau jose dirbusias įmones, kurių pasitraukimą, be kita ko, pvz., lėmė ir nepalankūs valiutų kursai. Kasmetė nauda ES ekonomikai, skaičiuojama, siektų beveik 120 mlrd. eurų, Jungtinėms Valstijoms – beveik 100 mlrd.
Tačiau Vilniuje užsiminta ir apie keblius dokumento derybų klausimus, kuriuos lemia skirtingos kultūros ir tradicijos. Tarp tokių, anot diplomatų, genetiškai modifikuoti produktai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio4
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...