- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų viduryje Lietuvoje įsigaliosiant vienkartinių plastiko indų draudimui, dalis prekybos tinklų jų jau atsisakė, o dalis išparduoda paskutinius likučius arba juos nuo prekystalių nurinks paskutinę prekybos dieną.
Prie „Iki“ ir „Lidl“, kurie anksčiau nei numato Europos Sąjungos (ES) plastiko direktyva, iš lentynų pašalino beveik visas prekes iš plastiko, jungiasi ir „Rimi“, paskelbusi iš prekybos išimanti plastikinius indus.
Tuo metu „Norfa“ sako atsisakyti jų neskubanti, nes pirkėjai juos labiau renkasi dėl pigumo.
„Kai bus draudžiama, tada tų plastikinių prekių ir nebeliks. Kol kas turime ir plastikinių, ir iš kitokių medžiagų pagamintų“, – BNS tvirtino „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Tačiau jis pripažįsta, kad kol kas vienkartinių plastiko indų pardavimai nėra dideli.
„Santykis yra 70-80 proc. plastiko naudai, nes tos prekes ne procentais, o kartais pigesnės. Ekologijai tarnauja, bet per žmonių kišenes kerta, nes stalo įrankiai ne iš plastiko, o iš kitų pluoštų ar popieriniai, jie gerokai brangesni“, – aiškino jis.
D. Ryliškio teigimu, produkcijos iš plastiko pernai, palyginti su ankstesniais metais, nupirkta mažiau ne dėl pirkėjų įpročių pokyčių, o dėl koronaviruso krizės.
„Mažėjimas susijęs su pandemija. Žmonės nevažiavo į vakarėlius, sodybas, dėl to ir nupirko mažiau“, – teigė „Norfos“ atstovas.
„Rimi“: didžioji dalis vienkartinių plastiko gaminių jau išparduota
„Rimi“ pranešė iki šių metų pradžios atnaujinusi vienkartinių plastiko gaminių asortimentą ir pradėjusi prekiauti iš popieriaus pagamintomis prekėmis. Tačiau kai kurių jų, pavyzdžiui, popierinių puodelių, paviršius vis tiek yra padengtas plastiko sluoksniu.
Pasak „Rimi“, didžioji dalis vienkartinių plastiko gaminių jau išparduota.
„Keliose „Rimi“ tinklo parduotuvėse yra likęs labai nedidelis kiekis vienkartinių plastiko gaminių, tokių kaip vienkartinės lėkštės, puodeliai, šiaudeliai. Jie bus parduoti, tačiau „Rimi“ daugiau vienkartinių plastiko gaminių iš tiekėjų nebeperka ir jais nebeprekiaus“, – BNS nurodė „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas.
Pasak jo, „Rimi“ taip pat siekia, kad iki 2022 metų pabaigos visos plastiko prekių su tinklo etiketėmis pakuotės būtų perdirbamos arba iš naujo panaudojamos.
„Siekiame, kad nuo 2030-ųjų jos taip pat būtų gaminamos iš jau perdirbtų ar dar kartą panaudotų medžiagų“, – kalbėjo L. Aleliūnas.
Dėl tokių sprendimų „Rimi“ visose trijose Baltijos šalyse tikisi sumažinti plastiko naudojimą 100 tonų per metus.
Anot L. Aleliūno, dar šiais metais bus pradėtos naudoti naujos pakuotės „Rimi“ produktams, pavyzdžiui, salotos bus pakuojamos į plonesnio plastiko indelius, o šviežiai žuviai bus naudojami mažesni ir plonesni maišeliai. Tai sumažins plastiko naudojimą dar 35 tonomis per metus.
„Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė nurodė, kad dabar vienkartiniai indai gaminami iš FSC sertifikuoto popieriaus. Didžioji jų dalis pagaminta Suomijoje, kai kurios – Kinijoje ir Graikijoje.
„Maxima“ plastiko gaminių nebeužsako, „Iki“ nuo gegužės nebebus plastikinių ausų krapštukų
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė BNS nurodė, kad tinklas jau kurį laiką mažina ir atsisako vienkartinių plastiko produktų.
„Šiuo metu „Maxima“ parduotuvėse jau yra visos alternatyvos vienkartinio plastiko gaminiams. Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus“, – BNS sakė E. Dapkienė.
Pasak jos, vienkartinio plastiko gaminiai jau nebeužsakomi, prekiaujama tik jų likučiais, kurie bus išimti iš prekybos, iki įsigalios ES direktyva.
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS pranešė, kad vienkartinių plastikinių indų, šiaudelių, ausų krapštukų tinklas nebeturi nuo 2019 metų rugpjūčio. Pasak jos, „Iki“ pirmasis atsisakė vienkartinių plastiko indų.
Šiuo metu iš prekybos išimami plastikiniai ausų krapštukai. V. Budrienė žada, kad jie iki gegužės bus pakeisti popieriniais arba mediniais.
„Jau beveik 1,5 metų nebepardavinėjame plastikinių įrankių, taurių, stiklinių, šiaudelių. Tokio tipo gaminius parduodame pagamintus iš tvarių medžiagų: popieriaus, medienos. Taip pat dabar išiminėjame iš prekybos ir plastikinius ausų krapštukus. Iki naujojo reglamento įsigaliojimo jie taip pat bus pakeisti ausų krapštukais, pagamintais iš tvarių medžiagų“,– pranešė V. Budrienė.
V. Budrienės teigimu, šių vienkartinių indų pardavimai panašūs kaip ir plastikinių.
„Lidl Lietuva“ plastiko indų nebeturi nuo 2019 metų vasaros
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė priminė, kad vienkartinius plastiko indus, įrankius ir šiaudelius iš prekybos tinklas išėmė 2019 metų vasarą, o plastikinių ausų krapštukų taip pat nebeturi daugiau nei metus.
„2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusiu visų vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių – jie pakeisti natūraliais popieriniais maišeliais, taip pat vaisiams, daržovėms bei biriems produktams susidėti siūlomi daugkartiniai maišeliai“, – BNS sakė ji.
L. Skersytės teigimu, taip tinklas atsisakė 90 tonų plastiko per metus.
„Taip pat siekiame, jog visos prekybos tinklo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės iki 2025 metų pabaigos būtų 100 proc. tinkamos perdirbti“, – BNS teigė ji.
Vienkartinių plastiko gaminių draudimas ES įsigaliojo nuo 2021 metų. Tačiau siekiant, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų, Lietuva yra nutarusi galutinai įgyvendinti ES direktyvą nuo šių metų liepos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...