- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aktyvėjant prekybai sodo ir daržo prekėmis, prekybininkai sako, kad jų kainos šiemet, palyginti su pernai, kito nedaug.
Statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklo „Ermitažas“ pardavimų ir rinkodaros skyriaus direktorė Laima Skirienė Eltą informavo, kad pirkėjai šiemet anksčiau pradėjo pirkti žoliapjoves, krūmapjoves, sodo pjūklus, kastuvus bei grėblius, o kainos liko panašios į buvusias praėjusiais metais.
„Išvardytų prekių kategorijų kainos išliko to paties lygio, kaip ir 2018 metais“, - nurodė L. Skirienė.
Tuo metu elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė sakė, kad, palyginti šių metų pirmą ketvirtį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, populiariausių prekių pardavimai išaugo 30 proc.
„Populiariausiomis sodo prekėmis šiuo metu galime įvardyti šiltnamius, žemės apdirbimo techniką, pavyzdžiui, aeratorius ir kultivatorius, taip pat komposto dėžes bei sodo įrankius: kastuvus, sekatorius, genėjimo žirkles“, - informavo R. Strazdauskaitė.
Pasak jos, fiksuojami ir 30 proc. didesni šiltnamių pardavimai, auga ir šiltnamių-daigyklų paklausa.
„Šiuo metu aktyviau perkamos ir komposto dėžės. Tarp populiariausiųjų - 800, 1200 ir 1600 litrų talpos dėžės. Balandžio pradžioje, tikėtina, klientai pradės aktyviau pirkti trimerius bei vejapjoves“, - nurodė „Pigu.lt“ atstovė.
Jos teigimu, populiariausioms prekėms stengiamasi užtikrinti tą patį kainų lygį.
Tuo metu „Kesko Senukai“ Eltai sakė, kad vasario viduryje pirkėjai įsigijo ilgos vegetacijos daržovių - pomidorų, paprikų, baklažanų sėklų, taip pat domimasi vejos įrengimui ir atsėjimui reikalingomis sėklomis.
„Vasario antroje pusėje stebėjome ir kambarinėms gėlėms skirtų trąšų pardavimų augimą. Šiais metais kambarinėms gėlėms skirtų trąšų jau dabar parduota kone 1,5 karto daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Kadangi šiais metais atšilo anksčiau, klientai anksčiau pradėjo domėtis ir lauko augalams skirtomis trąšomis. Jų taip pat parduota kone 1,5 karto daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Pastebėjome, jog, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per pirmuosius šių metų mėnesius kone 30 proc. daugiau parduota ir agrotekstilės”, - informavo „Kesko Senukai“.
Šiemet anksčiau pradėti planuoti sodo darbus gyventojus paskatino šiltesni orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, įprastai didžiausias dirvožemio įšalas būna žiemos pabaigoje - paskutinį vasario mėnesio dešimtadienį, o dirvožemiai visiškai atitirpsta kovo mėnesio pabaigoje-balandžio mėnesio pirmoje pusėje.
Tačiau šiemet sausio mėnesį santykinai stora ir stabili sniego danga neleido dirvožemiui smarkiai įšalti, nors naktimis kurį laiką vyravo didesnis nei 10 laipsnių šaltis. Pavyzdžiui, Ukmergės meteorologijos stoties meteorologinių stebėjimų aikštelėje dirvožemis po sniegu šių metų sausio mėnesį buvo įšalęs vos 1-2 cm, o Utenoje dirvožemis nebuvo įšalęs nė centimetro. Giliausiai - iki 30 cm, kaip įprasta, dirvožemis buvo įšalęs Varėnos apylinkėse - čia vyraujantys smėliai leidžia dirvožemiui lengviau atšalti.
Ilgiau laikantis šiltesniems nei įprasta orams, įšalę dirvožemiai įprastai pradeda atitirpti nuo paviršiaus. Sausio mėnesio viduryje, pasitaikius kelioms šiltesnėms dienoms, kai kur atitirpo 1-11 cm storio dirvožemio sluoksnis, tačiau trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį įsivyravus šaltesniems orams ir susidarius storesnei sniego dangai, daug kur įšalo ir prieš tai jau spėjęs atitirpti paviršinis dirvožemio sluoksnis. Tačiau vidutiniškai net 4 ir 5,7 laipsnio šiltesni atitinkamai pirmojo ir antrojo vasario mėnesio dešimtadienių orai nulėmė ne tik spartų sniego dangos nykimą, bet ir dirvožemio įšalo atitirpimą. Vasario 20 d. duomenimis, dirvožemiai beveik visoje šalyje buvo atitirpę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...