Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai ir pasaulinei ekonomikai, ir euro zonai numato rimtų problemų, užsimenama ir apie grįžimą į recesiją. O Lietuvoje toliau, nors ir atsargiai, kalbama apie optimistines perspektyvas.

Stabdo vangus investavimas

Apie rimtus iššūkius kalba ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kuris savaitgalį dalyvavo metiniuose TVF ir Pasaulio banko susitikimuose Vašingtone, JAV. "Galutinius duomenis sužinosime artimiausiu metu, tačiau džiugių staigmenų nesitikime: išankstiniai ekspertų vertinimai rodo, kad pasaulio ekonominės veiklos rodikliai greičiausiai bus prastesni, nei tikėtasi, optimizmo – mažiau nei buvo metų pradžioje", – sakė V.Vasiliauskas.

Ekonomikos atsigavimą ir tolesnę plėtrą stabdo vis dar vangus investavimas, ypač išsivysčiusios ekonomikos šalyse, o ūkio raidos perspektyvas blogina geopolitinė ir su ja susijusi ekonominė rizika, Lietuvos banko pranešime cituojamas jo vadovas.

V.Vasiliausko teigimu, nors centrinių bankų skatinamoji pinigų politika reikšmingai prisideda prie ekonomikos atsigavimo, tačiau dabartinėms problemoms spręsti būtini struktūriniai pokyčiai. "Todėl artimiausiais metais TVF privalės dar daugiau dėmesio skirti struktūrinėms reformoms, užtikrindamas, kad organizacijai priklausančiose šalyse jos būtų vykdomos neatidėliojant", – ryžtingų veiksmų poreikį situacijai gelbėti įvardijo Lietuvos centrinio banko vadovas.

Kad susiduriama su rimta grėsme euro zonai vėl nugrimzti į recesiją, jeigu nieko nebus daroma, sakė ir TVF vadovė Christine Lagarde.

Viltys į eksportą ir vartojimą

Mūsų šalies ekonomistai vis tiek teigia, kad Baltijos šalių, taigi ir Lietuvos, ekonomika augs, ir tas augimas atsilaikys prieš neigiamus faktorius. Daugiausia remiamasi didėsiančiu eksportu į Vakarų Europą ir namų ūkio vartojimu.

SEB banko analitikai Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje "Eastern European Outlook" teigia, kad ekonomikos atsigavimas Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje tęsis toliau, nepaisant padidėjusios geopolitinės įtampos ir euro zoną apėmusio sąstingio.

Pasak analitikų, Baltijos šalių ekonomikos perspektyvas artimiausioje ateityje temdys Rusijos ir Ukrainos konfliktas, tačiau jis nepajėgs sustabdyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos augimo. Teigiama, kad ūkio plėtrą visose trijose Baltijos šalyse artimiausiais metais palaikys namų ūkių vartojimas. "Politinė ir ekonominė aplinka artimiausiu metu negarantuos šiltnamio sąlygų Lietuvos verslui nei Rytuose, nei Vakarų Europoje. Kita vertus, vidaus rinkos atsigavimo potencialas dar nėra išsemtas – palyginti su prieškriziniu investicijų lygiu ir atsižvelgiant į rekordiškai intensyvų esamų gamybos pajėgumų panaudojimą, investicijų atsigavimas turi galimybių būti energingesnis. Be to, kitąmet tikimasi euro zonos ūkio pagyvėjimo, o tai padėtų išlaikyti subalansuotą Lietuvos ekonomikos plėtrą", – banko pranešime komentavo jo vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Kiek iš tiesų yra pagrindo tikėti, kad vidaus vartojimo ir eksporto į Vakarus rodikliai gerės, turint omenyje prastas tarptautines prognozes ir tai, kad vidaus vartojimo didėjimui užtikrinti turėtų gerėti vartotojų lūkesčiai, o jie lyg tyčia yra smukę?

Vis dar stagnacija

Banko "Nordea" ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad svarbu įvertinti, apie kokį nuosmukį euro zonoje yra kalbama. "Recesijos apibrėžimas numato, kad ji fiksuojama, kai du metų ketvirčius iš eilės augimas būna neigiamas. Antrąjį metų ketvirtį augimas buvo -0,1 proc., susitraukė Italijos, Vokietijos ekonomikos. Naujausi duomenys rodo, kad yra nemaža tikimybė, jog ir trečiasis ketvirtis bus su neigiamu ženklu. Tai yra formalus recesijos apibrėžimas", – aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, dabartinis mažas susitraukimas ir prieš tai penkerius metus stagnavusi situacija rodo, kad iš esmės niekas nesikeičia: matoma ta pati stagnacija su mažais svyravimais.
Šiame kontekste Lietuvos eksportas dabar yra 35 proc. didesnis, nei buvo prieš krizę. "Tai rodo, kad Lietuvos įmonės sugebėjo didinti savo užimamas eksporto rinkos dalis netgi neaugant ekonomikoms, – sakė Ž.Mauricas. – Lietuvos įmonės per pastaruosius penkerius metus yra smarkiai padidinusios savo konkurencingumą, net neaugančiose ekonomikose išstumia kitas, ne tokias konkurencingas įmones."

Ekonomistas pripažino, kad esminis klausimas yra tai, ar ši tendencija gali išsilaikyti ir toliau. Pasak jo, šiuo atžvilgiu optimizmo kiek mažiau, nes Lietuvos įmonės gana mažai investavo į gamybinių pajėgumų plėtrą, atsinaujinimą, technologines naujoves, ir konkuruoti bus sudėtingiau. Be to, Pietų Europos valstybės įgyvendina reformas, mažina sąnaudas, bando didinti savo konkurencingumą. "Tad nereikia tikėtis, kad pasikartos 2012–2013 m. sparti eksporto plėtra. Lietuvos eksportas kitąmet šiek tiek didės, bet augimas sieks iki 5 proc.", – prognozavo Ž.Mauricas.

Lūkesčiai turėtų gerėti

Lietuvos ekonomikos augimą užtikrinančiu antruoju ramsčiu laikomam vidaus vartojimo didėjimui dabar susidariusios palankios aplinkybės, įsitikinęs Ž.Mauricas: nedarbas mažėja, užimtumas didėja, auga vidutinis darbo užmokestis, gali būti priimtas sprendimas dėl minimalaus neapmokestinamo pajamų dydžio, infliacijos nėra, energetiniai ištekliai – elektra, dujos, transporto išlaidos – atpigo.

Vis dėlto kol kas vidaus vartojimo didėjimą stabdė lūkesčiai: pasitikėjimo rodiklis smarkiai smuko baiminantis dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, Rusijos prekybos embargo poveikio Lietuvai. "Labai svarbu, kaip toliau formuosis šie lūkesčiai. Manau, kad jie turėtų pagerėti, nes pamatysime, kad greičiausiai nebus Rusijos ir Ukrainos konflikto eskalacijos ir baimės, kad Rusija galėtų išplėsti agresiją už Ukrainos ribų, nepasiteisins. Pamatysime ir tai, kad Lietuvos ekonomika dėl embargo nepradėjo šlubuoti – tai rodo ir naujausi makroekonomikos duomenys", – komentavo pašnekovas.

Pasaulio ekonomikos apžvalgos skaičiai

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet sieks 3 proc., o kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 3,3 proc., prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų augti augti atitinkamai 1,2 proc. ir 2,7 proc., o 2015 m. – 2,5 proc. ir 3,2 proc., teigiama TVF paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje ("World Economic Outlook").

TVF analitikų vertinimais, Lietuvos BVP augimas šiemet ir 2015 m. lenks bendrą trylikos Europos augančios ekonomikos šalių grupės ekonomikos plėtrą. Šių šalių BVP augimas šiemet turėtų siekti 2,7 proc., o 2015 m. – 2,9 proc.

Spalio pradžioje Lietuvoje viešėjusi TVF misija šalies ekonomikos perspektyvas vertino kiek prasčiau: jos ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos BVP augimas šiemet bus 2,9 proc., o 2013 m. – 3,1 proc. Tikėtina, kad "World Economic Outlook" sudarytojai nespėjo įvertinti misijos ataskaitos ir pakoreguoti prognozių.

Šaltinis: BNS.