Quantcast

Pramonė 4.0 – kaip traukinys. Tik ar Lietuva į jį spėja?

  • Teksto dydis:

Statistikos biuro "Eurostat" duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik trys įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus. Panašūs skaičiai užfiksuoti Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje. Kol kas daugiausia Europoje robotizuotų įmonių veikia Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje – 10–11 proc. Kaip vertinti šiuos skirtumus? Ar mūsų valstybė spėja į Pramonė 4.0 atnešamų pokyčių – sparčios skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto taikymo – traukinį?

Tiesa – kažkur per vidurį

"Sudėtinga pasakyti", – "Žinių radijo" laidoje "Atviras pokalbis" svarstė "Investuok Lietuvoje" vyr. projektų vadovas Laurynas Suodaitis. Jo manymu, ketvirtoji pramonės revoliucija – vis dar apibrėžiama, interpretuojama skirtingai, todėl vienareikšmio vertinimo nėra.

"Tikrai nesame paskutiniai, nes štai investuotojai patikėjo mūsų šalies talentais", – pastebi L.Suodaitis, turėdamas omenyje naujausius į Lietuvos regionus pritrauktų investuotojų – "Continental", "Hella" ir kt. – pavyzdžius.

Į nuogąstavimą, esą įsisiūbavusi ketvirtoji pramonės revoliucija sumažins darbo vietų skaičių, skeptiškai žvelgia Andrius Vilkauskas, vadovaujantis Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetui (MIDF). Jis išsakė akademinėje bendruomenėje dažnai skambančią mintį, kad pramonės virsmo reiškinį tiksliau apibrėžtų ne "revoliucijos", o "evoliucijos" terminas.

"Nebus taip, kad staiga visi neteksime darbo, o viską atliks robotai", – tikina A.Vilkauskas ir priduria, kad keisis darbo rinkos poreikiai, galbūt reikės kitokių kompetencijų turinčių darbuotojų. – Vis dėlto ateitį kuria žmonės, o ne robotai. Tiesiog mes patys adaptuosimės prie tų poreikių, kurie bus ateityje". Jo įsitikinimu, į vykstančius pokyčius reikėtų žvelgti ne kaip į gąsdinantį dalyką, o kaip plačią galimybę.

Pasak L.Suodaičio, tikėtina, kad ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčiai nevyks taip greitai, kaip dažnai įsivaizduojama. "Mano didžiu įsitikinimu, Pramonės 4.0 pokyčiai užtruks dešimtmečius, gal artės ir penktoji, kol mes pasijusime ketvirtosios epicentre. Procesas ilgas ir tęstinis", – prognozes apie žaibišką pokyčių greitį sklaido "Investuok Lietuvoje" atstovas.

"Aš matau visko – ir galimybių, ir iššūkių", – pastebi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas dr. Ainius Lašas, kurio manymu, kiekvienas pasirinkimas turi savo pasekmių – ir teigiamų, ir neigiamų.

Anot jo, ateityje laimės tie, kurie turės tinkamą išsilavinimą, įgūdžius ir gebės prisitaikyti prie aplinkos.

"Jeigu tavo išsilavinimas arba turimi įgūdžiai vargingi, tai greičiausiai esi tas paliktasis. Tada jautiesi, kad tavimi nepasirūpinta, ir tu pats neturi pakankamai įrankių pasiekti ir pasivyti tuos, kurie priekyje", – pastebia A.Lašas.

Tikrai nesame paskutiniai, nes štai investuotojai patikėjo mūsų šalies talentais.

Robotai nepakeis

L.Suodaitis mano, kad daugelį ateities sprendimų padiktuos technologijos, kurios "jau dabar veikia kone visus mūsų kasdienius procesus" ir už kurių yra inžinieriai, tas technologijas kuriantys.

Dėl šios priežasties inžinieriaus profesija, pasak L.Suodaičio, nepraras aktualumo, o ateityje bus dar perspektyvesnė. "Inžinerija iš esmės yra universalus mokslas, nes daugelis jose esančių dalykų nepriklauso nuo, pavyzdžiui, kalbos, jie yra tokie patys. Inžinerija, kurią mes matom šiandien, yra be galo plati ir paklausi sritis", – teigia "Investuok Lietuvoje" projektų vadovas.

"Viskas keičiasi ir dabartiniai inžinieriai tikrai nebėra tokie, kokie buvo prieš 50 metų, kaip ir pati visuomenė nebėra tokia pati", – antrina A.Vilkauskas.

Jis pabrėžia – globaliomis sąlygomis darbuotojai tampa didelių komandų dalimis, todėl šiuolaikiniams inžinieriams būtini geri komunikacijos, valdymo įgūdžiai.

"Šiais laikais jau nebegali būti, kad vienoje siauroje srityje, turėdamas labai daug žinių, tu būsi geras inžinierius. Dabar reikia multidisciplinio supratimo ir čia būtent humanitarinė dedamoji yra labai naudinga ta prasme, kad ji išlaisvina mąstymą. Tu gali tapti žymiai kūrybiškesnis, prie aplinkos labiau prisitaikantis žmogus, o kartu – ir inžinierius", – pastebi jis.

Mąstymo lūžis

A.Lašo nuomone, tradicinis skirstymas į humanitarinius ir tiksliuosius mokslus, o gebėjimų rūšiavimas į minkštuosius ir kietuosius šiais laikais praranda prasmę ir nebeatitinka tikrovės.

"Jeigu jau dabar mąstysime, kaip integruoti technologines kompetencijas į "minkštąsias" sritis, kurios sparčiai transformuojasi pramonės revoliucijos akivaizdoje, tada išspręsime skirties problemą", – teigia jis.

Kaip pavyzdį A. Lašas įvardija iš pirmo žvilgsnio su tiksliaisiais mokslais nesusijusias sritis – muziką ar socialinius mokslus. Štai sociologijoje visuomenės elgsena modeliuojama naudojant sudėtingus statistinius metodus, o šiuolaikinėse muzikos technologijose neapsieisi be IT žinių.

Jo nuomone, turi būti skatinamos įvairių sričių jungtys. "Technologinės idėjos ir jų raida – tarpdisciplinis dalykas, todėl negali būti – čia istorija, o, va, ten toli – inžinerija", – sako jis.

A. Lašas pritaria nuomonei, kad šiandien technologijos jau tapusios vadinamąja horizontaliąja kompetencija, todėl jos atlieka svarbų vaidmenį, nepriklausomai, kokios srities žinių būtų semiamasi.

Pasak L.Suodaičio, Lietuvoje inžinieriaus profesija yra apipinta mitais, todėl valstybiniu mastu vykdomas inžinerijos populiarinimas ir siekia sugriauti tuos mitus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaip visada

kaip visada portretas
kai nesiseka dirbti galva- padeda pliurpalizmas. Manau tai yra šio laiko epidemija- pastebimi daug ir garsiai pliurpiantys, o pridėtinė vertė 0.

:]

:] portretas
Andriau, kalbos kalbom. O fakulteto rezultatai vis dar žemiau plintuso (jau 5+ metai)??

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl taip ilgai paikinome Kiniją? "Nuo 1971 m. Amerikos elito šaltojo karo požiūris į Kinijos vadovus buvo šiltas. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose tai reiškė paramą Kinijai prieš didesnį priešininką - Sovietų Sąjungą. Nepaprastai keista, kad ši indulgencijos politika tęsėsi ir netgi gilėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Po kelerių metų, pasibaigus šaltajam karui, Amerikos lyderiai pradėjo elgtis su Kinija taip, kaip elgėsi su Vakarų Vokietija ir Japonija. Mes toleravome prekybos deficitą aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, norėdami paremti tas du sąjungininkes, ir mes turėjome strateginių priežasčių tai padaryti. Kalbant apie Kinijos rėmimą 1990 m. ir 2000 m., Amerikos dosnumas teoriškai turėjo kažkaip paskatinti Kinijos liberalizaciją. Iš tikrųjų tai paskatino Amerikos pramonės bazę perduoti užsienio konkurentui - Kinijai." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių