- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vykdydama mėsos ir jos gaminių gamybos bei prekybos sektoriaus stebėseną bei kontrolę, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša stebinti pozityvius pokyčius, susijusius ne tik su VMI akiratyje atsidūrusiais mokesčių mokėtojais.
Kaip teigia VMI specialistai, šie pokyčiai akivaizdūs visame sektoriuje: palyginti 2017-ųjų bei 2018-ųjų pirmų 7 mėnesių duomenis matyti, kad mėsos sektoriuje veikiančių mokesčių mokėtojų (PVM mokėtojų) pardavimai augo 4 proc., 1 proc. daugiau deklaruota PVM, vidutinis darbo užmokestis augo 11 proc. (nuo 626 iki 697 eurų) proc., o mokesčių sumokėta 3 proc., arba 7,6 mln. eurų daugiau.
„Vykdant „Mėsos projektą“ didžiausias sumokėtų mokesčių augimas - 45 proc. - siejamas su gyventojais, kurie augina mėsinius galvijus ir kurie teikė pranešimus, kad savo reikmėms pernai skerdė neadekvačiai daug galvijų“, - sako projekto darbo grupės vadovė Danutė Kulikauskienė, atkreipdama dėmesį, kad VMI aktyviai priežiūrai pasirinko santykinai nedidelę mokesčių mokėtojų grupę - 151 gyventoją.
D. Kulikauskienės teigimu, šių gyventojų sumokami mokesčiai padidėjo kone per pusę, ir tų gyventojų atžvilgiu nėra taikomi kontrolės veiksmai.
„VMI pasirinko švelnias poveikio priemones - pokalbius. Jų metu atsižvelgiama į paties mokesčių mokėtojo teikiamus duomenis ir tik tuomet vertinama, ar jis teisingai apskaitė pajamas, ar teisingai apskaičiavo mokesčius“, - teigia VMI specialistė.
Kalbant apie konkrečias situacijas VMI pamini, pvz., kad Kauno AVMI, bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), išskyrė atvejus, kai ūkininkai, PVM mokėtojai, organizuojantys darbuotojų maitinimą, užmiršta arba nežino, kaip tinkamai mokėti mokesčius. Kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu, pagal VMVT reikalavimus, kiaulių ūkiuose draudžiama darbuotojams į fermą įsinešti gyvūninio maisto. Todėl ūkininkai patys rūpinasi darbuotojų maitinimu. Po pokalbio vienas ūkininkas patikslino 3 metų PVM deklaracijas ir papildomai deklaravo apie 18 tūkst. eurų PVM, iš kurių - 3 tūkst. eurų už suvartojimą privatiems poreikiams, t. y. už darbuotojų maitinimą. Likę 15 tūkst. eurų - stebėsenos metu įvertinus per i.SAF ir i.VAZ posistemius gaunamus duomenis bei atlikus jų „kryžminį“ sutikrinimą ir nustačius, kad ne visos apmokestinamosios pajamos buvo deklaruotos PVM deklaracijose.
Klaipėdos AVMI vykusio pokalbio metu mokesčių mokėtojas pripažino, kad pardavinėja avis, išveža ir į užsienį, gauna atlygį grynais ir pavedimu per banką, tačiau nepaaiškino, kur deda avis, paskerstas savo reikmėms. Per trejus metus jis paskerdė 222 avis ir pardavė 1111 gyvų avių, tačiau nedeklaravo gautų pajamų. Per pakartotinį pokalbį gyventojas papildomai deklaravo per dvejus metus gavęs 46,2 tūkst. eurų pajamų, o už šių metų keturis mėnesius - beveik 5,5 tūkst. eurų mokėtino PVM. Jis taip pat pateikė prašymą registruotis PVM mokėtoju.
Situacijų, kai gyvulių augintojai neteisingai deklaravo gautas pajamas, privatiems poreikiams „sunaudojo“ neadekvačiai didelius kiekius paskerstų galvijų ir pan., nustatyta visose apskrityse, ir visais atvejais gyventojai po pokalbių su mokesčių specialistais suskubo pasitaisyti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...