Po pandemijos dar neatsigavusiam verslui – naujas išbandymas

  • Teksto dydis:

Kovo 16-ąją sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. O čia naujas smūgis. Nespėjusios atsitiesti dėl COVID-19 sukeltų nuostolių, dabar keletas verslo šakų kenčia nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje padarinių.

Trejų metų palyginimas

Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 m. Dėl anksčiau taikomų pandeminių ribojimų ir pasikeitusio klientų elgesio daugiausia iššūkių patiria restoranai ir viešbučiai, o transporto ir statybos įmonės kenčia nuo tiekimo grandinių sutrikimo ir Rusijos sukelto karo padarinių.

Iš viso šio tyrimo metu buvo išanalizuota beveik 59 tūkst. veikiančių įmonių, pateikusių Registrų centrui duomenis apie 2020 m. finansinius rezultatus. Šių metų pradžioje „Creditinfo Lietuva“ skelbė, kad iki sausio vidurio praeitų metų finansinės atskaitomybės dar nebuvo deklaravusios beveik trečdalis visų įmonių (29,2 proc.), nors pagal įstatymus tai turėjo padaryti iki 2021 m. gegužės 31 d.

2020 m. pradžioje, kai dar nebuvo pradėti taikyti pandeminiai ribojimai, pagal bankroto riziką Lietuvos įmonės rikiavosi taip: aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms buvo priskirti 30 proc. restoranų, 18 proc. statybos bendrovių, 15 proc. transporto įmonių, 12 proc. apdirbamosios pramonės įmonių, 10 proc. viešbučių. Pagal finansinius rodiklius 12 proc. visų įmonių tuo metu turėjo aukštą riziką tapti nemokiomis.

Vyriausybei 2020 m. kovą pradėjus taikyti griežtas judėjimo ir kontaktų ribojimo priemones, bankroto rizika išaugo absoliučiai visuose veiklos sektoriuose ir ties nemokumo riba balansavo kas penkta įmonė (20 proc.). Pernai nemokiais rizikavo tapti 49 proc. restoranų, 30 proc. viešbučių, 25 proc. statybos bendrovių, 22 proc. transporto įmonių.

Žemiausia bankroto rizika Lietuvoje šiuo metu išsiskiria finansinę veiklą vykdančios įmonės.

Pasikeitė klientų elgesys

Ribojimams švelnėjant ir įmonėms prisitaikius dirbti pandemijos sąlygomis, šiemet rodikliai atrodo kur kas geriau, tačiau keturiuose veiklos sektoriuose rizikingumas išlieka aukštas. Nespėjusios atsitiesti nuo pandemijos sukeltų nuostolių, dabar keletas verslo šakų kenčia nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje padarinių.

Nors visų sektorių bendras vidutinis rizikingumas grįžo prie ikipandeminio 12 proc. lygio, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 44 proc. restoranų, 29 proc. viešbučių, 20 proc. statybos bendrovių ir 16 proc. transporto įmonių.

„Turizmo ir maitinimo sektorius neigiamai veikia tiek tiesioginiai, tiek antriniai pandemijos padariniai. Pandemijos pradžioje taikomas karantinas daugelį viešojo maitinimo įstaigų privertė kone stabdyti veiklą. Vėliau nemaža dalis prisitaikė prie darbo naujomis sąlygomis, tačiau naują smūgį sudavė pasikeitęs klientų elgesys. Dirbdami nuotoliniu būdu nemažai žmonių pradėjo aktyviau gaminti maistą namie ir nustojo lankytis kavinėse dėl baimės užsikrėsti. Viešbučių sektorių neigiamai paveikė kelionių ribojimai ir įtempta situacija dėl Rusijos pradėto karo“, – aiškina „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Skirtingas rizikingumas

Žemiausia bankroto rizika Lietuvoje šiuo metu išsiskiria finansinę veiklą vykdančios įmonės – net 91 proc. jų patenka į žemą bankroto klasę ir tik 1 proc. – į aukščiausią. Žemai bankroto klasei taip pat priskiriama 76 proc. paslaugų bendrovių, 75 proc. didmeninės prekybos įmonių, 74 proc. žemės ūkio bendrovių, 73 proc. mažmeninės prekybos įmonių, 72 proc. nekilnojamojo turto operacijas vykdančių įmonių.

Vis dėlto, analizuojant įmonių riziką vėluoti apmokėti sąskaitas, situacija kelia daugiau nerimo. Jei aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms šiuo metu priklauso 12 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių, pagal mokėjimų vėlavimo riziką tokių įmonių yra penktadalis (20 proc.). Išskyrus finansinių paslaugų įmones, kuriose bankroto ir mokėjimų vėlavimo rizika yra vienoda – 4 proc. priklauso aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms, visuose kituose veiklos sektoriuose mokėjimų vėlavimo rizika yra gerokai didesnė. Tikėtina, kad apmokėti sąskaitas vėluos 56 proc. restoranų, 39 proc. viešbučių, 33 proc. statybos bendrovių, 28 proc. transporto įmonių, 20 proc. apdirbamosios pramonės įmonių. Kituose sektoriuose mokėjimų vėlavimo rizika kiek mažesnė: didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, nekilnojamojo turto operacijų, paslaugų ir žemės ūkio bendrovėse ji svyruoja tarp 13 ir 15 proc.

A.Kačinsko teigimu, siekiant apsisaugoti nuo nemokių klientų, patariama atidžiau tikrinti verslo partnerių rizikingumą ir ankstesnę mokėjimų istoriją, griežtinti bendradarbiavimo sąlygas, prašyti išankstinio apmokėjimo. Taip pat naudinga patikrinti, ar įmonė laiku teikia finansinę atskaitomybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių