- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) reikalauja, kad ES narės mažintų lengvų plastikinių maišelių naudojimą. Tokių maišelių gamintojai sako, kad nauji reikalavimai gali kaip reikiant atsiliepti jų verslui.
Pilnos parduotuvės
EK vakar priėmė pasiūlymą, kuriuo siekiama, kad plastikiniai maišeliai būtų keičiami mažesnį pavojų aplinkai keliančiomis priemonėmis. Šiame pasiūlyme teigiama, kad valstybės narės gali pasirinkti joms labiausiai tinkančias priemones, pavyzdžiui, nustatyti mokesčius, nacionalinius mažinimo tikslus arba tam tikromis sąlygomis apskritai uždrausti naudoti tokius maišelius.
EK teigimu, lengvi plastikiniai maišeliai dažnai panaudojami tik kartą, tačiau aplinkoje gali išlikti šimtmečius – dažnai kaip kenksmingos mikroskopinės dalelės, kurios kelia pavojų jūrų florai ir faunai.
Mūsų šalies pakuočių gamintojai teigia, kad jei Lietuva besąlygiškai paklustų EK siūlymui ir plastikinius maišelius kaip nors papildomai apmokestintų, tai turėtų nemažos įtakos visai rinkai.
"Lengvi plastikiniai maišeliai yra labai populiari ir žmonių dažnai naudojama pakavimo priemonė. Kad tuo įsitikintum, užtenka pažiūrėti į prekybos centrus. Į kokius maišelius žmonės dedasi vaisius, daržoves, kitus produktus? Būtent į tuos plastikinius", – teigė bendrovės "Pakuotės centras" direktorius Edmundas Valionis.
Alternatyvos nėra
Pasak jo, sunku pasakyti, kokią konkrečiai įtaką verslui gali padaryti EK pasiūlymas, nes kol kas neaišku, kokiu mastu jį įgyvendinti imsis Lietuva.
"Bet kokiu atveju įtaka tikrai bus nemaža. Kalbant konkrečiai apie mūsų įmonę, tokie maišeliai sudaro apie 7 proc. visos produkcijos. Tai nėra labai daug, bet nėra ir mažai", – kalbėjo E.Valionis.
Anot "Pakuotės centro" vadovo, mažinant lengvų plastikinių maišelių naudojimą, pakavimo paslaugos brangs, nes bent jau šiuo metu alternatyvos tokiems maišeliams rinkoje nėra.
"Kalbant apie kainą, gamybos paprastumą ir t. t, plastikiniams maišeliams alternatyvos nėra. Manau, plastiko dar ilgai niekas nenukonkuruos. O ir dėl aplinkosaugos klausimų yra visokių svarstymų. Vieni sako, kad reikia naudoti popierių, kiti, priešingai, teigia, kad popieriaus naudojimas aplinkosaugos požiūriu kaip tik yra blogesnė išeitis. Vienos nuomonės čia niekada nebus", – svarstė E.Valionis.
Įkvėpė pavyzdžiai
Už aplinką atsakingas EK narys Janezas Potočnikas vakar teigė, kad lengvų plastikinių maišelių populiarumas ir jų naudojimas yra akivaizdi aplinkosaugos problema.
"Kasmet Europoje išmetama daugiau negu 8 mlrd. plastikinių maišelių, taigi daroma didžiulė žala aplinkai. Kai kurios valstybės narės jau pasiekė gerų rezultatų mažindamos plastikinių maišelių naudojimą. Jeigu jų pavyzdžiu pasektų ir kitos – dabartinį bendrą panaudojamų maišelių skaičių ES galėtume sumažinti 80 proc.", – sakė Slovėnijos eurokomisaras.
EK pasiūlymu iš dalies keičiamos dvi pagrindinės Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos nuostatos. Pirma, reikalaujama, jog valstybės narės priimtų priemones, kad plonesnių kaip 50 mikronų storio plastikinių maišelių būtų naudojama mažiau, nes, palyginti su storesniais, jie rečiau panaudojami dar kartą, t. y. dažniausiai išmetami.
Antra, šios priemonės gali būti ekonominės, t. y. mokesčiai, nacionaliniai mažinimo tikslai ir rinkodaros apribojimai.
"Tai, jog kai kurios ES valstybės narės įvedusios mokesčius ir ėmusiosi kitų priemonių labai sumažino tokių maišelių naudojimą, rodo, kad veiksmingai veikiant galima pasiekti rezultatų", – teigė J.Potočkinas.
Nesuyra šimtmečius
Plastikiniai maišeliai komercinės sėkmės sulaukė dėl savo savybių – lengvumo ir patvarumo, tačiau dėl to jų daugėja ir aplinkoje. Jie nepatenka į atliekų tvarkymo srautus ir kaupiasi mūsų aplinkoje, ypač kaip atliekos jūroje. Išmestas plastikinis pirkinių maišelis gali nesuirti šimtmečius. Vis labiau pripažįstama, kad jūrų tarša yra didžiulė pasaulinė problema, kelianti grėsmę jūrų ekosistemoms ir gyvūnams: žuvims bei paukščiams. Be to, yra įrodymų, kad Europos jūrose susikaupė daug šiukšlių.
Apskaičiuota, kad 2010 m. ES rinkai pateikta 98,6 mlrd. plastikinių pirkinių maišelių, taigi kiekvienas ES pilietis per metus panaudojo po 198 plastikinius pirkinių maišelius. Didžioji dauguma šių beveik 100 mlrd. maišelių yra lengvieji, kurie dar kartą panaudojami rečiau nei storieji. Valstybėse narėse naudojamų maišelių skaičius labai skiriasi – nuo 4 lengvų plastikinių pirkinių maišelių vienam gyventojui per metus Danijoje iki 466 maišelių Lenkijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu12
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...