- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pirmadienį minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojai nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Pernai ir užpernai ji minėta gegužės 23-ąją, o 1993 metais – balandžio 13-ąją.
Ekonomika auga sparčiau nei valstybės išlaidos, kiek mažėjo vidutinio gyventojo mokami mokesčiai, pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
„Šią dieną minime kasmet, nes norime dar kartą priminti, kad būtent mokesčių mokėtojai, o ne valdžia sumoka už visas paslaugas – nuo kelių tiesimo iki vadinamųjų vaiko pinigų”, – pranešime sakė LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė.
Vidutinis mokesčių mokėtojas, uždirbantis apie 750 eurų „į rankas“ ir visą uždarbį išleidžiantis vartojimui, šiemet sumokės daugiau kaip 7 tūkst. eurų mokesčių ir įmokų, uždirbantis 1 tūkst. eurų – beveik 9,95 tūkst. eurų, gaunantis 500 eurų – apie 4,16 tūkst. eurų.
Šią dieną minime kasmet, nes norime dar kartą priminti, kad būtent mokesčių mokėtojai, o ne valdžia sumoka už visas paslaugas – nuo kelių tiesimo iki vadinamųjų vaiko pinigų.
„Šiemet norime atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių mokėtojams svarbu ne tik mokesčių dydis. Turime teisę į mokesčių sistemos stabilumą, įstatymų kokybę, deja, šiandieninis mokesčių teisėkūros procesas to neužtikrina. Atvirkščiai, mokesčių įstatymai darosi vis painesni“, – teigė I. Valeškaitė.
LLRI atlikta pagrindinių mokesčių įstatymų ir jų iniciatyvų analizė parodė, kad 2015-2019 metais valdžia juos keitė vidutiniškai kas dvi savaites. Pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas pakeistas 21 kartą, Sveikatos draudimo įstatymas – 19 kartų, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas – 18 kartų, Pelno mokesčio įstatymas – 14 kartų.
Pasak I. Valeškaitės, mokesčių įstatymai turėtų įsigalioti po pusės metų nuo priėmimo, tačiau realiai šis terminas yra 3 mėnesiai.
LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...