- Roma Pakėnienė, Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį 24 val. turėtų sustoti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą – nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos uosto.
Tai reiškia, kad nutrūks daugiau nei dešimtmetį nuolat augęs ir JAV sankcijų sustabdytas trąšų vežimas, pastaraisiais metais siekęs apie 11 mln. tonų ir davęs dešimčių milijonų eurų pajamas „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG), „Belaruskalij“ iš dalies valdomam Birių krovinių terminalui ir valstybiniam Klaipėdos jūrų uostui.
Paskutinis sąstatas su kalio trąšomis pagal 2018 metais pasirašytą „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį į Lietuvą turėtų įvažiuoti pirmadienį apie 19-20 val. vakaro ir iki vidurnakčio pasiekti Klaipėdos uostą, BNS pranešė LTG atstovas Mantas Dubauskas.
Paprastai per Lietuvą važiuoja apie 6-7 sąstatai per parą, kiekvienas po 60 vagonų, arba maždaug po 5 tūkst. tonų trąšų.
„Lietuvos geležinkeliams“ sausio viduryje pranešus „Belaruskalij“ apie nutraukiamą sutartį, į LTG kreipėsi mažiausiai penki skirtingi pareiškėjai, norintys vežti kalio trąšas po vasario 1-osios, tačiau nė viena jų nėra patvirtinta.
„Nėra patvirtinta nė viena paraiška vasario mėnesiui“, – BNS sekmadienio vakarą sakė M. Dubauskas.
Nėra patvirtinta nė viena paraiška vasario mėnesiui.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis taip pat sako neturintis informacijos, kad kroviniai važiuotų po vasario 1-osios.
„Šiuo metu žinių apie tolesnį važiavimą neturiu“, – sekmadienį BNS sakė M. Skuodis.
Kai kurie BNS šaltiniai vis dėlto neatmeta, kad situacija gali pasikeisti, jei, pavyzdžiui, teismas laikinai sustabdytų Vyriausybės nutarimo galiojimą.
Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ praėjusį penktadienį Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ nurodyta nuo vasario 1-osios nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“. Pastaroji prašo panaikinti sausio 12 dienos Vyriausybės sprendimą bei pernai gruodžio 21 dieną priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimą. Ar priimti skundą, teismas turėtų spręsti dar šią savaitę.
Teismo atstovas Audris Kutrevičius BNS patvirtino, kad „Belaruskalij“ prašo laikinai stabdyti tiek Vyriausybės nutarimo, tiek komisijos išvados galiojimą. Ar priimti skundą ir taikyti laikinas skundo užtikrinimo priemones, teismas, pasak jo, turėtų spręsti kitos savaitės pradžioje.
BNS pateikia 11 svarbiausių įvykių, lėmusių „Belaruskalij“ eros Lietuvoje baigtį.
2021 m. rugpjūčio 9 d. JAV paskelbė sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, vežančiai apie 11 mln. tonų trąšų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą. JAV Iždo departamentas iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius.
Gruodžio 2 d. JAV Iždo departamentas išplėtė sankcijas „Belaruskalij“. Jose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalinaja kompanija“. Sandoriai su pastarąja turi būti baigti iki 2022 metų balandžio 1-osios.
Gruodžio 8 d. Įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“, tačiau trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo, Vyriausybei nepriėmus politinių sprendimų, o „Lietuvos geležinkeliams“ negalint be rimtų teisinių argumentų nutraukti ilgalaikės sutarties.
Gruodžio 9 d. Susisiekimo ministras M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pranešė, jog yra pasiruošę prisiimti atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ tranzito ir trauktis iš postų. Po kelių dienų premjerė Ingrida Šimonytė netenkino jų atsistatydinimo pareiškimų.
Gruodžio 14 d. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė, kad įmonės vadovas M. Bartuška trauksis iš posto, siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ tranzito. Gruodžio 22 dieną valdyba pritarė darbo sutarties su juo nutraukimui abipusiu sutarimu nuo sausio 3 dienos.
Gruodžio 21 d. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui.
2022 m. sausio 12 d. Vyriausybė patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1 dienos turi būti nutraukta.
Sausio 19 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė oficialiai informavę „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti iki 2023 metų pabaigos galiojančią bendrovių sutartį.
Sausio 21 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė gavę trijų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti „Belaruskalij“ trąšas: „Belaruskalij“ antrinės bendrovės „Belaruskaja kalinaja kompanija“, „Belintertrans“ ir „Belkali-Migao“. Sausio 26 d. LTG pranešė neišpildžiusi jų prašymų bei gavusi dar kelių bendrovių paraiškas vežti trąšas. Vėliau paraiškų buvo gauta dar daugiau.
Sausio 28 d. „Belaruskalij“ Lietuvos teismui apskundė Vyriausybės sprendimą ir prašo panaikinti Vyriausybės bei strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimus.
Sausio 31 d. „Belaruskalij“ trąšų gabenimas per Lietuvą pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ sustos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...