Nors retas impulsyvus pirkimas gali būti nepavojingas, daugeliui žmonių jis tampa pasikartojančiu streso ar emocinio diskomforto įveikimo mechanizmu. Vienas reikšmingiausių emocinių veiksnių, kurstantis tokį elgesį, yra nerimas.

Kodėl nerimaujantys asmenys perka impulsyviai?

Visi esame patyrę tą nenugalimą norą įsigyti kažką neplanuoto. Bet kas vyksta mūsų smegenyse, kai priimame šiuos spontaniškus sprendimus pirkti?

Impulsyvus pirkimas reiškia neplanuotą pirkimą, dažnai skatinamą staigių ir intensyvių norų. Impulsyvus pirkimas – plačiai paplitęs reiškinys, o tyrimai rodo, kad apie 62 % pirkimų – impulsyvūs, ypatingai perkant internetu.

Netikėtas, impulsyvus pirkinys atliekamas atsargiai neįvertinus galimų pasekmių. Priešingai nei racionalus pirkimas, kurio metu vartotojai sveria privalumus ir trūkumus, impulsyvų pirkimą skatina emocijos. Tai dažnai suteikia trumpalaikį pasitenkinimą, bet vėliau gali sukelti apgailestavimo, kaltės jausmą ir finansinį stresą.

Kaip atpažinti impulsyvų pirkimą skatinančius dirgiklius?

Impulsyvūs pirkiniai dažnai būna nedideli ir nebrangūs, tačiau jie taip pat gali apimti ir brangias prekes, ypač, kai elgesys tampa kompulsyvus.

Mums įtaką daro ne tik fizinė aplinka – tyrimai rodo, kad impulsyviems pirkimams didelę įtaką daro ir dopaminas. Kai svarstome apie spontanišką pirkimą, dopamino lygis pakyla, nes tikimės, kad tai mums suteiks malonumą. Šis dopamino antplūdis gali užgožti mūsų racionalius sprendimų priėmimo procesus, todėl tampa sunkiau atsispirti norui pirkti. Be to, toliau leidžiant sau tokius spontaniškus pirkimus, mes stipriname šį elgesį, nes smegenys sukuria ryšį tarp pirkimo ir vėlesnio malonumo ar pasitenkinimo, kurį jis atneša. Tai gali sukelti įpročio ar priklausomybės susiformavimą.

Kai asmenys patiria nerimą, jų smegenys dažnai ieško palengvėjimo bet kokiomis priemonėmis. Kai kuriems tai – komfortabilus maistas, kitiems – serialų peržiūra, o augančiam žmonių skaičiui, ypač skaitmeniniame amžiuje, pagrindinė emocinio palengvėjimo strategija yra apsipirkimas.

Kitas panašus rinkodaros metodas, kurį naudoja daugelis e-parduotuvių, yra skubos jausmo sukūrimas, susijęs su prekės pirkimu.

Panašiai kaip ir emocijos, stresas taip pat gali būti galingas veiksnys, skatinantis žmogų leisti pinigus. Stresinėse situacijose mūsų smegenų racionalūs sprendimų priėmimo procesai dažnai atsiduria antroje vietoje, o emociniai impulsai perima viršų. Greitai besikeičiančiame pasaulyje žmonės kasdien susiduria su stresinėmis situacijomis, o kai kuriems iš jų malonumas, gaunamas impulsyviai perkant, gali sumažinti dalį jų patiriamo streso.

Asociatyvi Unsplash nuotr.

Pirkimas gali atrodyti kaip galios susigrąžinimas

Laikinas emocinis palengvėjimas, ateinantis per daikto įsigijimą. Nerimaujantys asmenys gali pirkti impulsyviai, kad pajustų laikiną palengvėjimą ar pabėgimą nuo vidinio nerimo. Pirkimas trumpam nukreipia mintis nuo slegiančių jausmų.

Nerimas dažnai kyla iš jausmo, kad situacija nekontroliuojama. Bėdos momentais pirkimas gali atrodyti kaip nedidelės galios susigrąžinimas. Net jei išorinis stresorius išlieka, pasirinkimo ir įsigijimo veiksmas suteikia trumpą valdymo iliuziją.

Emocinės tuštumos užpildymas, kai nerimas susijęs su vienatve, žema saviverte ar baime praleisti, impulsyvus pirkimas tarnauja kaip būdas užpildyti tą emocinę spragą. Kai kurie perka daiktus, kad jaustųsi labiau socialiai priimti, patrauklūs ar „išbaigti“. Jie tikisi, kad šie materialūs pirkiniai išspręs vidinį diskomfortą. Todėl reiktų vengti apsipirkti, kai jaučiate spaudimą ar kitas neigiamas emocijas, nes jos gali paskatinti jus impulsyviai pirkti.

Ironiška, tačiau pats veiksmas, suteikiantis palengvėjimą – impulsyvus pirkimas – dažnai sukelia pirkėjo gailestį, finansinį stresą ar net santykių problemas. Šios pasekmės savo ruožtu gali padidinti nerimą, vedant prie dar impulsyvesnio elgesio.

Kaip nutraukti impulsyvaus pirkimo modelį?

Pripažinimas yra pirmas žingsnis. Praktikuokite sąmoningą apsipirkimą. Prieš pirkdami, sustokite ir paklauskite savęs: „Ar man to reikia?“ „Kaip aš dabar jaučiuosi?“, „Ar vėliau dėl to gailėsiuosi?“. Išmokimas atpažinti emocinius veiksnius yra raktas į emocijų valdymą.

Sukurkite sveikesnius nerimo ar streso įveikimo mechanizmus. Vietoj apsipirkimo raskite alternatyvių būdų nerimui ar stresui valdyti: dienoraščio rašymas, pokalbis su draugu ar terapeutu, fizinis aktyvumas, gilūs kvėpavimo pratimai ar meditacija.

Dar vienas būdų – nustatykite sveikas finansines ribas. Pirkinių sąrašo turėjimas, biudžeto programėlės ar net apsipirkimo programėlių naudojimas gali padėti sumažinti impulsyvius sprendimus.

Taip pat padeda terapija ir palaikymas. Jei nerimas ar kompulsyvus pirkimas reikšmingai veikia jūsų gyvenimą, darbas su psichinės sveikatos specialistu gali būti transformuojantis. Elgesio terapija gali būti ypač veiksminga padedant asmenims identifikuoti veiksnius, mesti iššūkį iškreiptoms mintims ir formuoti sveikesnį elgesį.